15. Dan Brown - Da Vinčio kodas, intriguojantis ir abejingų nepaliekantis romanas

368psl., Jotema.

Viešėdamas Paryžiuje simbolių tyrinėtojas Robertas Lengdonas iš Harvardo universiteto sulaukia netikėto naktinio skambučio. Muziejuje nužudytas pagyvenęs Luvro kuratorius, o šalia jo kūno rastas keistas šifras. Lengdonas ir talentinga kriptologė Sofi Nevė sprendžia painias mįsles; juos probloškia Da Vinčio darbuose atrastos paslėptos užuominos, kurias mato visi, tačiau jų prasmę tapytojas sumaniai įslaptino.

Jėė, pagaliau gavau knygą, pagal kurią buvo pastatytas filmas, kuris, beje, man labai patiko.
Truputį gaila, kaf filmą pamačiau pirmiau, negu perskaičiau knygą, nes dabar supratau kiek daug praradau. :/ Šis romanas žiauriai geras detektyvas. Labai intriguoja, tikrai nenuspėjamas ir labai įdomus.
Jau vien ką reiškia istorijos dvelksmas puslapiuose. Tikroji tiesa apie Šventąjį Gralį atskleidžiama palaipsniui, kiekvieno skyriaus gale paliekamas koks nors intriguojantis kabliukas, kuris tiesiog neleidžia padėti knygos ir lentyna, o verčia toliau versti puslapius. Knygoje veikėjai turi įminti daugybę mįslių, kad pasiektų tiesą, kuri visad buvo jų panosėje. Manau, kad parašyti tokia knyga, reikia turėti nemenką talentą, nes viskas puikiai supainiota, o knygos gale nelieka palaidų galų, viskas susiveda.
Leonardas Da Vinčis tikrai nepaprastas žmogus, šioje knygoje apie jį sužinojau dar daugiau įdomių faktų. Dar vienas didelis pliusas tas, kad visos organizacijos, minimos knygoje, istoriniai faktai, viskas yra tikra ir neišgalvota. Tad istorija pateikiama labai patraukliai, įvedant ir siužetinę liniją ir veikėjus. Tikrai patiko.

Vertinimas: 4/4


Ekranizacija:
Knyga man šiek tiek labiau patiko, negu filmas, nors abu jie tikrai neblogi. Vis dėl to, knygoje daugiau informacijos, viskas daugiau išplėtota, ko neįmanoma sutalpinti į poros valandų filmą.


The Da Vinci Code (2006)
Rež. Ron Howard,

Akt. Tom Hanks, Audrey Tautou, Jean Reno ir kt.

 

14. Stephen King "Švytėjimas"

"Žaltvykslė", 1993m., 510psl.

Stephen'o King'o vardas gerai žinomas mokslinės fantastikos gerbėjams, nors didžiąją šlovę jam pelniusiuose romanuose ir jų ekranizacijose ("Švytėjimas", "Uždeganti žvilgsniu", "Mirties zona" ir kt.) turbūt tiek pat rasime realaus gyvenimo atspindžių ir įdėmaus žvilgsnio į menkai ištirtas žmogaus sąmonės ir pasąmonės gelmes. 


Žiemos sezonui atvykęs į "Panoramos" viešbutį kalnuose drauge su Torensų šeima - gavusiu ten prižiūrėtojo vietą Džeku, jo žmona Vendi ir mažuoju Deniu, - norom nenorom imki jausti tai, ką jaučia užpustytame sniego, atkirstame nuo viso pasaulio prastos šlovės viešbutyje S. Kingo herojai, imi bijoti to, kas slypi už kiekvienų viešbučio durų, lifte ar žaidimų aikštelėje..

Seniai norėjau perskaityti šią vieną garsiausiu Kingo knygų, ir pagaliau vieną kart, bibliotekoje akys užkliuvo už senos, jau spėjusios apdriksti, knygos.

Knyga skaitosi gan lengvai, autorius viska pateikia gan paprastai ir nesudėtingai, nors kai kurie veiksmai man pasirodė kiek per daug ištempti.
Fantastika man nelabai prie širdies, gal dėl to anksčiau Kingo ir neskaitydavau.
Knyga įtraukia jau nuo pačios pradžios, puikiai ir įtaigiai sukurta grėsminga "Panoramos" atmosfera, todėl beskaitant nuolat lydi negera nuojauta.
Šioje knygoje man patiko, kad daugiau knygos puslapių skiriama veikėjų psichologijai, jų baimėms, kompleksams, vidiniam pasauliui. Patiko matyti Džeko "nušokimą nuo proto", kurį buvo galima stebėti skaitant jo mintis. Patiko, kad situacija būdavo nupasakojama iš kiekvieno veikėjo "geldos", taip buvo galima viską įvertinti iš įvairių pusių.
Žinoma, knygoje neapsieita ir be kraujo, smurto ir visokiausių žiaurybių. Tačiau jos "visu gražumu" pasirodo tik pabaigoje, ir ačiū dievui, nes skaityti apie visokiausias šlykštybes man nelabai malonu.
Kas dar įstrigo tai knygos kulminacija. Įtampa buvo pasiekusi aukščiausią tašką! Manau, kad taip įtaigiai viską pateikti tikrai reikia turėti kažkokį talentą.

1980m. Stanley Kubrick sukūrė filmą pagal šią knygą. Pačiam Stephen King jis esą nepatikęs, neva dėl paviršutiniško knygos siužeto perteikimo ir pavertimo tiesiog primityviu siaubiaku. 

Ar rekomenduočiau? Fantastikos bei siaubo filmų megėjams.

Vertinimas: 4/4

13. Richard Brautigan "Arbūzų cukruje"

"Kitos knygos", 168psl. 

"Arbūzų cukruje" – knyga apie komuną, savotiškas hipiškas manifestas.
idMYRIS – tai vieta, kur saulės spinduliai kasdien vis kitokios spalvos, kur žmonės, pamiršę Užmirštų Reikalų prievartą ir neapykantą, sulipdė savo gyvenimus iš arbūzų cukraus ir leidosi į begalinius kaip svajonės kelius... Knygos pasakotojo, Margaretos ir Polinos meilės trikampis baigiasi tragiškai, bet arbūzų cukruje, rodos, nebeliko emocijų, o iš nuobodulio, pavydo ir neapykantos kuriami mitai.
Arbūzų cukrus, statybinė bendruomenės medžiaga – ne tik fizinė medžiaga, bet ir dvasinė būsena. Tai medžiaga, iš kurios gaminamos lentos ir langai, bet drauge tai – ir produktas, iš kurio gimsta gyvenimo būdas. Jos natūralumas, saldumas, gaivumas ir neribotos galimybės (iš arbūzų cukraus galima gaminti net stiklą) yra gero gyvenimo metafora ir byloja apie visišką susiliejimą su gamta. 

Na, kad ši knyga yra labai keista tai čia faktas, manau niekas jo nepaneigs. Neapsirūkęs tikriausiai  nelabai suprasi. :) Beskaitydama nuolat jaučiau tokį laisvės, laisvumo pojūtį. Atrodo tame pasaulyje viskas taip paprasta, bet kartu taip fantastiška. Tiesiog visa knyga nesibaigianti fantazija.. Skaitai ir rodos nelabai supranti ką skaitai, bet kažkodėl tai traukia ir negali sustoti.

Tikriausiai rekomenduočiau ir kitiems ją perskaityti, bet skaitant patarčiau per daug negalvoti, neanalizuoti, o tiesiog mėgautis. O kai praeis kiek laiko mintys pačios suguls į reikiamas vietas.

Net nelabai žinau kaip įvertinti šį romaną, tad paliksiu neįvertintą. Tebūnie.

12. Yann Martel "Pi gyvenimas"

UAB "Jotema", 304psl.

"Pi gyvenimas" - tai ne sausa knyga, o išgyvenimų prisodrintas romanas, keliantis amžinųjų vertybių klausimą, bet podraug aktualus ir šiuolaikiškas. Nors tai ir bestseleris, tačiau jame nėra pigokų Holivudo scenarijaus elementų. J. Martelui daug artimesnė Europos literatūros tradicija. Rašytojas paliečia esminius žmogiškosios būties aspektus, bet visa tai pateikia žaismingai, su išmone, tarsi mėgintų išplėsti, o kartais transformuoti realybę.

Nustebau perskaičiusi, kad knygoje aprašyta tikra istorija. Ji tokia neįtikėtina, net sunku suvokti, kad kažkas galėjo tai išgyventi. Knyga prasideda autoriaus pastabomis bei paaiškinimu, kaip gimė knyga.  
Viskas neprasideda iškart nuo to ką byloja viršelis, tai yra nuo vienišos gelbėjimosi valties Ramiajame vandenyne. Todėl istorija nėra labai įtraukianti ir įdomi nuo pirmųjų puslapių, pirmoje dalyje veiksmas vyksta berniuko gimtąjame mieste, kalbama apie jo gyvenimą, tikėjimo bei religijos paieškas.

Iš viso knyga suskirstyta į tris dalis, o visą istorija sudaro lygiai šimtas skyrių. Antroji dalis pati įdomiausia, joje pasakojama apie Pi gyvenimą valtyje su Bengališkuoju tigru. Neįtikėtina, tiesa? Kaip esant vienoje valtyje su tokiu gyvūnu galima išlikti gyvam?
Kaip pasirūpinti juo, kai pats ilgai neturėjęs kąsnio burnoje? Daug ką suprasit ir sužinosit perskaitę šią knygą.

Nors pradžia buvo ganėtinai neįdomi, knygos atomazga, daug ką atperka.

Ar rekomenduočiau? Taip.

Vertinimas: 4/4 

11. Lorenzo Carcaterra "Saugi vieta"

"Baltos lankos", 351psl.

 "Saugi vieta" yra autobiografinis Lorenzo Carcaterros romanas. Jame gausu smurto, karo, žiaurios tikrovės ir Pragaro virtuvės.
"Pragaro virtuvės vaikėzus" perskaičiau prieš kelis mėnesius (šią knygą pirmąją aprašiau ir šiame bloge). Man ji paliko didžiulį įspūdį. Šioje knygoje išlikusi Pragaro virtuvės dvasia, tačiau dėmesio jai skiriama mažiau. Pagrinde susitelkiama į Lorenzo ir jo tėvų gyvenimą bei santykius.

O jeigu dar tiksliau, tai ši knyga daugiausiai yra apie jo tėvą, sukčių, žudiką ir smurtautoją, tačiau vis dėl to tėvą.

Knyga labai atvira, viskas pasakojama tiesiai šviesiai, taip kaip ir yra. Gal kiek kliuvo keiksmažodžių gausa, nes vos ne kiekvienoj pastraipoj buvo žodis sukrušta arba kalė. Nežinau, tikriausiai keiksmažodžiais norėta palikti didesnį įspūdį.

Man dar buvo keista, kodėl jis taip mylėjo savo tėvą, nors jis jį daužydavo, keikdavo ir pan. Kodėl ginti motina ėmė tik sužinojęs apie savo tėvo praeitį? Na, tikriausiai tokiam žmogui aš negalėčiau ištarti žodžio myliu.. 

Vertinimas:  3/4

Skaitytojų klubas Panevėžyje

Taigi, nors pati esu ne iš Panevėžio ir prie tokio klubo negalėsiu prisidėti, noriu bent jau padėti platinti žinią apie jį. Šiame forume forume pamačiau žinutę apie šį klubą ir prašymą įdėti jo plakatą į savo tinklaraštį. Plačiau paskaityti apie tai galite anksčiau minėtame forume. :)

 (spragtelkit ant nuortaukos norėdami pamatyti didesnį vaizdą)

10. Conn Iggulden "Tyrų vilkas"

Puslapiai: 474
Leidykla: Tyto alba
Išleista: 2010 m., Vilnius

Gerų knygų aprašymų niekada nebus per daug. :) Tad ta proga, nusprendžiau aprašyti savo šią vasarą perskaitytą nerealią knygą apie Čingischaną.
Tiesą pasakius, man patinka istorija, mane žavi istorinės asmenybės apie kurias sklando legendos, kalba iki pat šių dienų, todėl nenuostabu, kad knygą skaičiau su malonumu.
Šią knygų Conn'as Iggulden'as rašė gyvendamas su Mongolais, klausydamasis jų istorijų ir bandydamas perprasti jų gyvenimo būdą.
Knyga pasakoja apie didžiojo mongolų vado Čingischano vaikystę ir jaunystę bei apie tai kaip jis suvienijo įvairias mongolų klajoklių gentis.
Joje nestinga žiaurumo bei skaudžios tikrovės. Vietomis stebėdavausi, kokie tais laikais žmonės galėjo būti žiaurūs, kaip jie lengva ranka galėjo užmušti žmogų.
Kuomet mirė jaunojo Čingischano tėvas, jis arba vienas jo brolių turėjo užimti jo vietą, nors dar buvo tam per jauni. Tačiau artimiausias jo mirusio tevo draugas ir bendražygis, pasirodė esąs suktas išdavikas. Jis visus brolius kartu su jų motina ištėmė iš genties ir paliko vienus mirti tyruose. Tačiau tai nepalaužė Temudžino (Čingishano) dvasios, jis nežuvo ir pasirūpino savo šeima, tačiau tuo pačiu jo galvoju jau brendo žiaurus keršto planas. .
Tai viena tokių knygų, nuo kurių neišeina atsiplėšti, o užvertęs paskutinį puslapį negali atsigauti. Mano įspūdį padidino ir tai, kad vis dėl to toks Čingishanas tikrai kažkada gyvena, tikrai kažkada klajojo tyruose, o vėliau triuškinamai grįžo.

Rekomenduoju: besidomintiems istoriją, nebijantiems žiaurumo knygose, bei mėgstantiems nuotykinę literatūrą.

Vertinimas: 4/4