Apie ką? Keturi neišskiriami draugai - Maiklas, Džonas, Tomis ir Lorenzo gyvena pavojingame Manhatano rajone pavadinimu Pragaro virtuvė. Šis rajonas yra jų gimtieji namai ir prieglobstis, kuriuose yra diktuojamos savos taisyklės, tačiau tai jiems nekliudo prisigalvoti įvairiausių žaidimų ir pokštų, atitraukiančių nuo namuose vyraujančio smurto bei skurdo. Tačiau vieną dieną nevykusi vagystė ir užpuolimas pakeičia jų visų gyvenimus negrįžtamai, juos nuteisia ir pasodina į Vilkinsono berniukų koloniją.
Nuomonė. Tai viena knygų, kurias skaitant patys verčiasi puslapiai. Nė nepastebėjau kaip perskaičiau pirmus šimtą puslapių. Tikriausiai nenuostabu, kad visai knygai perskaityti prireikė poros dienų.
Bibliotekoje skaitydama knygos nugarėlėje esantį aprašymą tikėjausi, kad ši knyga nebus maloni. Nuojauta pasitvirtino su kaupu - joje tikrai daug šiurpių, žiaurių epizodų. Aplamai, didelis pliusas prisideda už tai, kad knygoje aprašomi įvykiai tikri. Knygos autorius, L. Carcaterra, yra vienas iš neišskiriamo ketverto, kuris ir yra aprašomas knygoje.
Žiauriausia buvo skaityti berniukų gyvenimo kolonijoje aprašymą. Buvo aprašoma daug smurto, prievartos ir patyčių, kurias jie patyrė, tačiau knyga tuo neapsiriboja. Jie išeina iš tos įstaigos atgal į Pragaro virtuvę, kurioje laukia kerštas savo skriaudėjams. Iš tiesų nenoriu perpasakoti viso siužeto, tačiau apibendrintai galėčiau pasakyti, kad šį knyga man labai įsiminė ir sukrėtė. Sukrėtė savo žiaurumu, neteisybe, bei ištikima keturių berniukų, vėliau tapusių vyrais, draugystė, kurios neišskytė net žiauriausios jų gyvenimo dienos Vilkinsone. Ar rekomenduočiau? Taip. Tačiau ne tokiems skaitytojams, kuriems patinka meilės istorijos bei laimingos pabaigos.
Vertinimas: 4/4
1996 metais pagal šią knygą buvo pastatytas filmas, kuriame vaidinas tokie aktoriai kaip Brad Pitt, Dustin Hoffman, Robert De Niro bei kiti.
Nesu jo mačiusi, tačiau po perskaitytos knygos, būtų tikrai įdomu pažiūrėti.
2011 m. rugpjūčio 31 d., trečiadienis
Sveiki!
Malonu, kad aplankėte šį naujai susikūrusį blog'ą, kurį viliuosi sąžiningai atnaujinti ir niekada neapleisti.
Jo autorė esu aš, Kristina, didelė knygų skaitytoja. :) Su knyga rankose save prisimenu nuo pat mažų dienų, pirmiausia tai buvo bet kas kas pakliūdavo namuose po ranka. Prisimenu tokius "skaitinius", kaip "Vaistinių augalų enciklopedija" bei senas apiplyšęs tikybos vadovėlis.. Vėliau prasidėjo knygų tempimas "glėbiais" iš bibliotekos ar močiutės lentynų..
Mintis sukurti savo internetinį dienoraštį kirbėjo jau seniai, ypač paskaitinėjant kitų blogerių dienoraščius. Nesugalvodavau apie ką rašyti. Po ilgokų pamąstymų šovė mintis. Knygos! Juk tai vienas didžiausių mano pomėgių, kodėlgi apie jas nesukūrus blog'o? Taip žingsnis po žingsnio žodis virto virtualiu "kūnu". : )))
Taigi, linkiu sau sėkmės ir bėgu į biblioteką knygų!
Jo autorė esu aš, Kristina, didelė knygų skaitytoja. :) Su knyga rankose save prisimenu nuo pat mažų dienų, pirmiausia tai buvo bet kas kas pakliūdavo namuose po ranka. Prisimenu tokius "skaitinius", kaip "Vaistinių augalų enciklopedija" bei senas apiplyšęs tikybos vadovėlis.. Vėliau prasidėjo knygų tempimas "glėbiais" iš bibliotekos ar močiutės lentynų..
Mintis sukurti savo internetinį dienoraštį kirbėjo jau seniai, ypač paskaitinėjant kitų blogerių dienoraščius. Nesugalvodavau apie ką rašyti. Po ilgokų pamąstymų šovė mintis. Knygos! Juk tai vienas didžiausių mano pomėgių, kodėlgi apie jas nesukūrus blog'o? Taip žingsnis po žingsnio žodis virto virtualiu "kūnu". : )))
Taigi, linkiu sau sėkmės ir bėgu į biblioteką knygų!
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)