Štai pirmoji porcija citatų. Nusprendžiau pašalinti puslapį "Citatos". Šioks toks žvilgsnis į ateitį, galbūt patikusių minčių bus daugiau, o sutalpinti kažkur teks.
Pasvirusiu šriftu tos, kurios mane pakerėjo.
M. Fagerholm - Amerikietė mergaitė:
*Mes įsimylime ne simpatiškus ar nesimpatiškus žmones, o tuos, kurie kažką sužadina mūsų viduje gyvenimui.
E. Malūkas - Šiukšlyno žmonės:
*Bausmė ne ta, kad Dievas išvarė žmogų iš rojaus, - jis suteikė pasirinkimo laisvę.
D. Coupland - Gyvenimas po Dievo:
*Kol esi jaunas, visada jauti, kad gyvenimas dar neprasidėjo - kad "gyvenimas" turi prasidėti kitą savaitę, kitą mėnesį, kitais metais, po atostogų - žodžiu, kada nors. Tačiau paskui tu tampi vyresnis, o numatytasis gyvenimas taip ir neprasideda. Tada pagauni save klausinėjant: "Na, tai kas gi iš tikrųjų man darėsi visą praėjusį laiką - buvo priepuolis, karštligiška beprotybė?".
J. D. Salinger - Franė ir Zujis:
*Dievas įsako širdžiai ne idėjomis, o skausmu ir prieštaravimais.
H. Hesse - Stepių vilkas:
*Krūtinė, kūnas juk visada vienas, bet sielų juose gyvena ne dvi ir ne penkios, o nesuskaičiuojama daugybė; žmogus - svogūnas, susidedantis iš šimtų lukštų, audinys, susidedantis iš daugybės siūlų.
*Link dvasios, link Dievo stumia jį slapčiausias pašaukimas, atgal prie gamtos, prie motinos traukia nuoširdžiausias ilgesys: tarp abiejų jėgų, baugščiai virpėdamas, švytuoja jo gyvenimas.
H. Murakami - Į pietus nuos sienos, į vakarus nuo saulės:
- Ten, kur neegzistuoja dalykai per vidurį, neegzistuoja ir vidurys, – pasakiau.
- Taip, ten, kur neegzistuoja dalykai per vidurį, neegzistuoja ir vidurys.
- Kaip kad ten, kur neegzistuoja šuo, neegzistuoja ir šuns būda.
- Taip, kaip kad ten, kur neegzistuoja šuo, neegzistuoja ir šuns būda, – pasakė Šimamoto.
J. Irving - Pasaulis pagal Garpą :
*"Žmogaus gyvenimo laikas, - rašė Markas Aurelijus, - tik akimirka, jo esmė - nuolatinis tekėjimas, pojūčiai - migloti, viso kūna sandara - pasmerkta suirti, siela - klaidžiojanti, likimas - neįžvelgiamas, šlovė - nepastovi. Trumpai sakant, kas priklauso kūnui, yra tekanti upė, o tai, kas priklauso sielai, yra sapnas ir migla."
*Grožinė literatūra turi būti padaryta geriau negu realus gyvenimas.
J. D. Salinger - Rugiuose prie bedugnės
Nesubrendęs žmogus pasižymi tuo, kad yra pasiryžęs dėl kilnaus tikslo numirti, o tuo tarpu subrendęs žmogus pasiryžęs tam tikslui atiduoti gyvenimą..
M. Kundera - Nemirtingumas:
*Žmogiškojo egzemplioriaus gamybos numeris yra veidas, toji atsitiktinė ir nepakartojama bruožų samplaika. Ji neatspindi nei charakterio, nei sielos, nei to, ką vadiname „aš“. Veidas yra tik egzemplioriaus numeris.
*Vienatvė: saldus žvilgsnių nebuvimas.
*Karas ir kultūra - tai du Europos ašigaliai, jos dangus ir pragaras, jos šlovė ir gėda, bet negalima jų atskirti. Pasibaigus vienam, baigsis ir kita, ir viena negali baigtis be antro. Tai, kad Europoje jau penkiasdešimt metų nebuvo karo, šiaip ar taip, slaptingai siejas su tuo, kad jau penkiasdešimt metų nepasirodo joks Pikasas.
*Nes tai visuotinis dėsnis: niekada nesužinosime, kodėl ir kuo erziname žmones, kuo jiems patinkame, kuo juokingi; mūsų paveikslas mums patiems esti neįžvelgiama paslaptis.
*Kodėl kiekvienas mūsų poelgis turi būti kelis kartus apverčiamas ant proto keptuvės nei blynelis?
*Žmonių daug, minčių mažai: visi mąstome maždaug tą patį ir perduodame vienas kitam mintis, skolinamės jas, vagiame. Bet jeigu kasnors užlips man ant kojos, skausmą pajusiu vienas aš. Pagrindas yra ne mąstymas, o skausmas, esmingiausias iš visų jausmų.
*Dramatinė įtampa yra tikras romano prakeiksmas, nes viską, net puikiausius puslapius, įspūdingiausias scenas, giliausias įžvalgas, paverčia galutinio sprendimo link vedančiomis pakopomis, o ten jau sutelkta visa ankstesnio vyksmo prasmė. Romanas kaip šiaudų kaugė supleška savos įtampos ugnyje.
