Leidykla: Tyto alba
Išleista: 2010 m., Vilnius
Gerų knygų aprašymų niekada nebus per daug. :) Tad ta proga, nusprendžiau aprašyti savo šią vasarą perskaitytą nerealią knygą apie Čingischaną.
Tiesą pasakius, man patinka istorija, mane žavi istorinės asmenybės apie kurias sklando legendos, kalba iki pat šių dienų, todėl nenuostabu, kad knygą skaičiau su malonumu.
Šią knygų Conn'as Iggulden'as rašė gyvendamas su Mongolais, klausydamasis jų istorijų ir bandydamas perprasti jų gyvenimo būdą.
Knyga pasakoja apie didžiojo mongolų vado Čingischano vaikystę ir jaunystę bei apie tai kaip jis suvienijo įvairias mongolų klajoklių gentis.
Joje nestinga žiaurumo bei skaudžios tikrovės. Vietomis stebėdavausi, kokie tais laikais žmonės galėjo būti žiaurūs, kaip jie lengva ranka galėjo užmušti žmogų.
Kuomet mirė jaunojo Čingischano tėvas, jis arba vienas jo brolių turėjo užimti jo vietą, nors dar buvo tam per jauni. Tačiau artimiausias jo mirusio tevo draugas ir bendražygis, pasirodė esąs suktas išdavikas. Jis visus brolius kartu su jų motina ištėmė iš genties ir paliko vienus mirti tyruose. Tačiau tai nepalaužė Temudžino (Čingishano) dvasios, jis nežuvo ir pasirūpino savo šeima, tačiau tuo pačiu jo galvoju jau brendo žiaurus keršto planas. .
Tai viena tokių knygų, nuo kurių neišeina atsiplėšti, o užvertęs paskutinį puslapį negali atsigauti. Mano įspūdį padidino ir tai, kad vis dėl to toks Čingishanas tikrai kažkada gyvena, tikrai kažkada klajojo tyruose, o vėliau triuškinamai grįžo.
Rekomenduoju: besidomintiems istoriją, nebijantiems žiaurumo knygose, bei mėgstantiems nuotykinę literatūrą.
Vertinimas: 4/4
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą