Graužtukai!

Būna labai liūdna kai biliotekoje sudominusi knyga, parsinešus namo nuvilia. Visiems taip būna, tikiu. Įdėsiu kelias knygas, apgavusias mane pastaruoju metu.

1. Edmundas Malūkas - Kraujo skonis

Pati močiutė ją man į rankas įbruko. O aš ką - paėmiau. Šiaip ne taip persiyriau per beveik pusę knygos ir nusprendžiau mest. Kodėl?

- Nėra nei skyrių, nieko. Ištisas tekstas, nėra vietos, kur galėtum imti ir atsikvėpti.

- Man kiek kvailai atrodė, kad pagrindinis veikėjas, išmokęs anglų kalbą savarankiškai gulėdamas ligoninėje, atrodo kažkoks deimantas. Wow! Jis moka kalbą, atrodo, kad tokių daugiau nėra, žiū, jau jis ir didžiausiems mafijoms bosams dėl to pradeda patikt ir visi jį kone garbina, koks protinguolis.

- Manau perskaičius vieną Malūko knygą, daugiau nebereikia. Vėl ta mafija. Randu panašumų su "Šiukšlyno žmonėmis". Nelabai bestebina.

2. Serhij Žadan - Depeche Mode

Tikriausiai nė sakyt nereikia, kodėl knygą pasiėmiau. Dėl pavadinimo! Bet deja, apie grupę nieko neradau. Bet ir perskaičiau ne visą, tai gal vėliau ko nors buvo?
Apžavėta knygos  Čiapajevas ir Pustota ieškojau kažko panašaus, rusiško, šmaikštaus. Deja...

- Pilna keiksmažodžių. Sorry, aš dar ne tiek susigadinus, kad skaityčiau lyg niekur nieko knygą, kurioje kas antras žodis bjaurus.

- Yra sakinių besitęsiančių ne vieną puslapį. Nieko nesakau, pavyzdžiui Baricco knygos tai tinka, bet čia tiesiog pamesdavau mintį (jei tokia išvis buvo) negrįžtamai.

3. Elena de Strozzi - Vienos pokylis 

Fui. Seilėtas meilės romanėlis. Ir dar lietuviškas! Skaičiau neturėdama ką daugiau atsiversti..

- Išsiskyrus moteris su vaiku (žinoma, ji super geruolė) ir supergražuolis turtuolis mergišius. Tikriausiai jau labai susidomėjote..
-...

P.S. Šią man taip pat rekomendavo močiutė.. Kažkaip imu abejoti jos literatūriniu skoniu... :)