Puslapių skaičius: 240
Leidykla: Alma littera
Iš kur gavau? Iš bibliotekos
Vertinu: 3/4 (1 - nelabai patiko, nerekomenduoju, 2 - gal ir visai nieko, bet..., 3 - visai gera, nesigailiu skaičius, 4 - labai patiko ir įstrigo, visiems rekomenduoju!)
***
,,Ir buvo pasmerktas blogiausiai nemigai - beprotiškam buvimui, persisunkusiam nebuvimu. Jis negalėjo nebūti čia, šitame "niekur", negalėjo nebudėti valanda po valandos šitame "niekada", šitame "neįmanoma". Negalėjo nematyti, nematyti to, ko matyti neleista, - negalėjo nematyti pačios nebūties to, kas matoma."
Jeigu kas manęs paklaustų, kas šioje knygoje man labiausiai įsiminė, tai atsakyčiau, kad rašymo stilius. Toks neeilinis, nepaprastas, kartais tikrais sudėtingas (tikriausiai supratot, perskaitę citatą). Bet kartu man jis buvo ir gražus. Istorija tiesiog liejasi.
Šią priskirčiau prie "šeimyninių sagų" serijos. Panašu į knygas Dvasių namai ir Ana, Hana ir Johana. Žmonių istorija, po to jų vaikų istorija, po to jų vaikų ir taip toliau. Tik šios dvi paminėtosios man atrodo realistiškesnės. "Naktų knyga" neretai primindavo pasaką, legendą. Joje gausu visokių lemtingų ženklų, sutapimų bei fantastinių elementų. Pavyzdžiui, tėvui, kurio vaikas žuvo, suskausdavo akį. Arba vis išnirdavo skaičius septyni.
Man patiko ši citata apie pagrindinį veikėją. Taikli.
Kitados jis buvo upeivis, kurį atstūmė upės, o dabar tebuvo kaimietis, kurį atstūmė žemė, mylimasis ir tėvas, kurį atstūmė meilė, gyvasis, kurį atstūmė gyvenimas, bet nepriėmė ir mirtis. Jis buvo iš niekur.
Veiksmas rutuliojasi greit, žiū kątik gimė vaikas, o po keletos puslapių jis jau užaugęs, o gal net negyvas. Daug veikėjų, daug vardų, tikrai nesunku susipainioti. Knyga mane patraukė, bet iki ketverto "nedatraukė".
P.S. Ši knyga turi antrą dalį, kuri vadinasi "Gintarinė naktis", kurią manau, kad skaitysiu.
KNYGOS NUGARĖLĖ: Tai pirmasis šiuolaikinės prancūzų rašytojos Sylvie Germain romanas. Vos pasirodęs jis pelnė kritikos pagyrimus ir šešias premijas.
„Naktų knyga“ – tai Penielių šeimos saga, pasakojimas apie istorijos laužomus vyrų ir moterų likimus. Veikėjai, nuo pat gimimo paženklinti lemties ženklais, nestokoja išminties, bet nemoka tramdyti aistrų, nepripažįsta vidurio, jiems nėra tabu. Paslaptinga tikrovė čia kartais susipina su legendomis ir virsta kone stebukline pasaka.
Pagrindinis veikėjas Viktoras Flandrenas iškeliauja į pasaulį, lydimas paslaptingo senelės šešėlio. Jis įsikuria Dievo užmirštame užkampyje, kur dar bastosi vilkai. Tame pasienio kaime Viktoras Flandrenas keturis kartus veda, susilaukia daugybės palikuonių, gyvena, myli, kovoja ir miršta naktyje…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą