2013 m. vasario 21 d., ketvirtadienis

102. Emily Bronte „Vėtrų kalnas“

Emily Bronte WUTHERING HEIGHTS
Puslapių skaičius: 228
Leidykla: Rosma
Iš kur gavau? Iš bibliotekos
1-oji 2013-ųjų metų knygų iššūkio knyga.

Knyga, kurią užsimaniau perskaityti vos užvertusi paskutinį "Džeinės Eir" puslapį. Kodėl? Tikriausiai todėl, kad tikėjausi, jog Šarlotės sesers knyga bus tokia pats nuostabi. Žinoma, tikėjausi ir dar vienos romantiškos ir nepaprastos meilės istorijos.

Tačiau mane nustebino tai, kad ši knyga visai kitokia. Man kažkodėl smagu, kai mano išankstinis nusistatymas būna sugriaunamas ir knyga pažeria staigmenų. Tai va, su Džeine aš šios nelyginsiu, kažin ar tai išvis derėtų daryti.

Jei trumpai, tai istorija apie vieno gero poelgio pasekmes, kurios apnuodijo kelių kartų gyvenimus. Vieną vakarą misteris Ernšo į namus parsiveda tamsaus gymio juodbruvą berniuką, kurį rado gatvėje ir kurio jam pagailo. Atsitiktinumo dėka patekęs į šiuos namus, sunkaus charakterio vaikis greit pakeis visų  gyvenimus.

Šioje istorijoje yra šiek tiek meilės, tačiau ne tokios kokią mes įpratę matyti/skaityti. Čia ji nesutramdyta, gaivališka, ji ne rožinė, ne švelni ir ne pūkuota, o kiek bauginanti ir agresyvoka.

Knyga perskaityta senokai, įspūdžiai kiek priblėsę. Tačiau tuo pačiu šis laiko tarpas padėjo suvokti, kad knyga man nepatiko tiek labai, gal traukčiau į mėgstamiausių sąrašus. Nors knygos istorija neeilinė, tiesiog kibirkščiuojanti, aš ją išgyvenau kaip per miglą.