2013 m. sausio 20 d., sekmadienis

101. Haruki Murakami „Dansu Dansu Dansu“

Haruki Murakami DANCE DANCE DANCE
Puslapių skaičius: 356
Leidykla: Baltos lankos
Iš kur gavau? Pirkau internetiniame knygyne (~14Lt)

Pirkau prieš kelis mėnesius. Skaičiau po truputį, po truputį, po kelis puslapėlius. Neskubant, pasitaupant, pasimėgaujant. Ne todėl, kad man  be galo patiktų.. O dėl to, kad skaitydama šią knygą nusiramindavau.. Užsimiršdavau.. Atitrūkdavau.. Mistiška ramybė sklindanti iš knygos puslapių tiesiog neleido pro ją pralėkti.. Tiesiog buvo būtina sustoti ir atidžiau pasižiūrėti..

Tai Avies medžioklės tęsinys. Turint omeny, kad sumedžioti avį man pavyko tik iš antro karto, didelių lūkesčių antrai daliai taipogi neturėjau. Todėl ir nenusivyliau, kaip kai kurie skaitytojai, kurių komentarus apie knygą teko matyti. Kaip visada.. Ramu, muzikalu, paslaptinga. Ir vieniša..

Kai kurie rašytojai suteikia man poreikį abstrakčiai blevyzgoti. Ypač jeigu jie rašo gerai, taip gerai, kad net priverčia, nors trumpam, į pasaulį žiūrėti pro kitus akinius. Tai va. Murakamio knygos man sukelia tokius pojūčius, kokių nejaučiu skaitydama jokias kitas knygas, dėl to labiausiai ir vertinu šį rašytoją. Nesvarbu, kad istorijos nebėra tokios stebinančios (visgi išpaikau nuo tos mistikos), bet jos tokios, kuriomis norisi pasimėgauti. Keisčiausia tai, kad tos istorijos net nebūna šviesios, teigiamos! Na, pavyzdžiui, kaip ir šioje knygoje. Mirtys, skausmas, nežinomybė, vienatvė, ilgesys. Skaitai ir nesuvoki, kur tave tai nuves. Ir tai mane labai žavi.

Tačiau aš ir vėl nuklydau ne ton pusėn. Pabandysiu papasakoti šiek tiek apie siužetą. Šioje dalyje, vyrukas ieškojęs avies, dabar ieško savo draugės stebuklingomis ausimis, padėjusios jam ieškoti avies. Tačiau toji paieška tampa sudėtinga dar neprasidėjusi: vietoj senojo "Delfino" viešbučio stovi naujas tviskantis gigantas, o ir pati ji, atrodo, išgaravo nuo žemės paviršiaus. Beieškodamas paslėptų galų jis susipažįsta su sunkaus charakterio trylikamete aiškiarege, gana artimai susidraugauja su senu mokyklos draugu, įsimyli..

Man patiko ta keista knygos tekmė. Kaip jau sakiau, nežinai ką rasi atvertęs kitą puslapį. Perskaičius apie pusę knygos išvis neina suprasti, kur visa tai veda. Rekomenduoju melancholikams mėgstantiems keistus dalykus. :)




2013 m. sausio 6 d., sekmadienis

100. Jonas Jonasson „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“

Jonas Jonasson THE CENTENARIAN WHO CLIMBED OUT THROUGH THE WINDOW AND DISAPPEARED
Puslapių skaičius: 480
Leidykla: Obuolys
Iš kur gavau? Iš bibliotekos

Naujuosius metus pradedu tokiu gražiu skaičiumi - 100. Šimtoji per blogo gyvavimo laikotarpį perskaityta knyga, kurios pagrindinis veikėjas yra šimtametis senolis Alanas Karlsonas, nusprendęs per savo šimtąjį gimtadienį išlipti per senelių namų langą ir pabėgti (na, tiksliau nukrypuoti/nušlepsėti).

Vien jau užmetus akį į tą nuotaikingą viršelį, galima tikėtis, kad  knyga bus kupina humoro ir teigiamų emocijų. Tokia ji ir yra. Nors paliečia gan daug svarbių ir tikrai nemalonių XXa. įvykių. Bet tai nei kiek nesibado ir nesikandžioja.

Knygos autorius
Labiausiai šioje knygoje man patiko.. Na, net sunku apibūdinti. Labiausiai žavi tas absurdas, situacijos nerealumas, komiškumas ir kartu tiesiog stulbinantis paprastumas. Senukas Alanas paprastas kaip dvi kapeikos. Neapkrauna sau galvos bereikalingais rūpesčiais, visiškai nesidomi politika, rodos, nejaučia godumo, neturi kažkokių išskirtinių poreikių,  nelaiko pykčio, jo širdyje nerasi jokios klastos. Visi žmonės jam lygūs, nesvarbu kas tu - Amerikos prezidentas ar Stalinas, Einšteino brolis kvailelis ar sumuštinių kiosko savininkas. Su visais galima susėsti prie degtinės buteliuko ir atvirai pasišnekėti. Alanas toks grynai dėjęs ant visko. O plaukia per gyvenimą be jokių rūpesčių. Nors ne, turiu pasitaisyt. Jis pakliūva į pačias įvairiausias situacijas, kurios kitam žmogui būtų pasaulio pabaiga (kaip pavyzdžiui patekimas į gulagą), tačiau paprasčiausiai to nė kiek nesureikšmina.

Knygos veiksmas padalytas į dvi dalis. Vienoje dalyje autorius pasakoja apie Alano nuotykius po pabėgimo ir sutikus naujuosius draugus, kitoje - Alano praeitis, jo gyvenimas nuo vaikystės iki atsidūrimo senelių namuose. Net sunku pasakyti, kuri istorija įstabesnė ir kuri pateikia daugiau staigmenų.

Ši knyga dvelkia pozityvumu ir teigiamomis emocijomis. Manau ne vienas ją skaitydamas nusišypsojo vienoje ar kitoje vietoje. Nebus mėgstamiausia, tačiau tikrai viena geresnių.

Ir baikime daryt iš musės dramblį. :)

2013 m. sausio 1 d., antradienis

Su 2013!

Trumpas įrašas, kuriame noriu tiesiog trumpai pasveikinti visus knygų skaitytojus su jau atėjusiais 2013 - aisiais metais! Išgyvenome pasaulio pabaigą, kurios nebuvo ir va, dar vieni metai priešaky. 

Ta proga dar kartą pasigirsiu sėkmingai įveiktų 2012 - ųjų metų knygų iššūkiu, bei tuo, kad įvykdžiau pasižadėjimą perskaityti 60 knygų!

Pasižadėjimą įvykdžiau su kaupu, deja skaičius paveikslėlyje netikslus. Perskaičiau ne 69, o net 76 knygas. 

Nauji metai - nauji pasižadėjimai! Šįsyk užsikėliau 80 knygų kartelę:


Taip pat pasižadu įveikti 2013 - ųjų metų knygų iššūkį!


Taip pat sieksiu tobulinti tinklaraštį, noriu būti juo visiškai patenkinta. Kartais nesirašo, kartais rašosi net labai, bet nėra apie ką na ir panašūs dalykai. Retkarčiais net gaila, kad nesu robotas.

Daugiau neturiu ką sau prisižadėti. Norėjau prisiekti skaityti daugiau lietuvių autorių, tačiau paklaususi savęs nuoširdžiai, supratau - kam save kankinti, jei nesinori? Norėjau prisiekti įsigyti daugiau nuosavų knygų, tačiau su jų pirkimu dar negaliu susidraugauti. Kažkaip vis maloniau imti suskaitytą ir per rankas ne kartą perėjusią bibliotekinę knygą..

O visiems kitiems noriu palinkėti vieno, visų skaitytojų geidžiamiausio dalyko - nuostabių knygų! Kad perskaitytumėte jų kuo daugiau! Gerų metų!