62. Haruki Murakami „Norvegų giria“

Haruki Murakami NORWEGIAN WOOD
Puslapių skaičius: 460
Leidykla: Baltos lankos
Iš kur gavau? Iš bibliotekos

Vertinu: 4/4 (1 - nelabai patiko, nerekomenduoju, 2 - gal ir visai nieko, bet..., 3 - visai gera, nesigailiu skaičius, 4 - labai patiko ir įstrigo, visiems rekomenduoju!)

Jau gan vėlu, bet noriu parašyti ką nors doro, kol nepamiršau.

Murakamį skaityti visada būna taip lengva. Todėl nė nepastebėjau, kaip ši plyta sutirpo per kelias dienas. Rodos, galėčiau skaityti ir skaityti, sustabdo tik pavargusios akys. Tai knyga, kurią pasiėmęs, gali pamiršti viską aplink ir visiškai pasinerti. Be to, skaitant šio autoriaus knygas visada pasidaro taip ramu..

Nėra čia nei stebuklų, nei fantastinių pasaulių, nei išgalvotų personažų (o gal?). Kasdieniška studento būtis. Buvo smalsu, kodėl gi šita knyga bibliotekoje padėta prie paaugliškos literatūros. Na gi, ogi dėl, kad čia tiesiog eilinė meilės istorija. Visai ji ne eilinė! Nė neprimena ( na gal šiek tiek). Ai, beje čia nemažai kūniškos meilės epizodų (xi, xi).

Man patinka ta melancholiška, gal net kiek nostalgiška atmosfera. Man patinka vienišiai jo knygų personažai klausantys klasikinės muzikos. Man patinka lengvai įsitraukti į knygą. Man patinka kartais nesuprasti veikėjų elgesio priežasčių, bet vistiek paslapčia jais žavėtis. Man patinka, kad perskaičiusi vos ne 500 puslapių noriu dar. Man patinka ši knyga.

P.S. Jaučiu, kad pradedu klimpti.

KNYGOS NUGARĖLĖ: „The Beatles“ dainos „Norwegian Wood“ („Norvegų giria“) garsai Toru Vatanabę užlieja prisiminimais apie jo pirmąją meilę Naoko, geriausio draugo Kidzukio merginą. Mintimis jis grįžta į studentiškas dienas Tokijuje, į pasaulį, kupiną vienatvės, atsitiktinio sekso, aistros, troškimų ir praradimų, mirties šešėlių. Vatanabė tarsi iš naujo išgyvena tuos laikus, kai Naoko buvo svarbiausias žmogus jo gyvenime, į kurį veržte įsiveržė karštakraujė mergina Midori, privertusi jį rinktis tarp praeities ir ateities.  Norvegų girios istorija paprasta ir vientisa, tai išmoningas, švelniai pašaipus, kartu melancholiškas pasakojimas apie draugystę, meilę, gyvenimą ir mirtį.