2012 m. rugsėjo 29 d., šeštadienis

89. J. R. R. Tolkien „Žiedų valdovas. Dvi Tvirtovės“

J.R.R. Tolkien THE LORD OF THE RINGS. THE TWO TOWERS
Puslapių skaičius: 364
Leidykla: Alma littera
Iš kur gavau? Iš bibliotekos

Štai ir antrąją dalį patvarkiau, kad ir kaip sunkiai man ėjosi, ypač pirma pusė. Kaip kokiam seriale, įdomumas prasideda tik link pabaigos, o ir pabaiga visai ne pabaiga, nes paliekama intriga "Kas vyko toliau sužinosite kitoje serijoje/knygoje".

Žiedo Brolija išyra. Frodas, nenorėdamas draugų stumti į pavojų, į Mordorą patraukia vienas, su savo ištikimu pagalbininku Semu. Pirmąją knygos pusę mes jų išvis nesutinkame, o sekame iširusios Brolijos nuotykius, kas pagrobti, kas ieško pagrobtųjų, kas keliasi iš numirusiųjų. Ta pusė man ir buvo sunkiausia ir neįdomiausia, nors atrodo ir įvykių ir karų visokių apstu, nu bet nelimpa ir viskas, nieko sau negaliu padaryt. O antroji pusė, kai paliekame Broliją nuošaly ir vėl sutinkame Frodą jau buvo įdomesnė ir knygos tiesiog į šalį nesinorėjo padėti.

Jau praeitame įraše gyriau Tolkieno vaizduotės sugebėjimus sukuriant tokį unikalų pasaulį. Savo žodžiu neatsiimu, tačiau ta vietovardžių gausa tik įnešė sumaišties susigaudant. Mano nuomone, kai kur išsiplėsta per daug. Reikia labai didelio susikaupimo, kad mintys nepabėgtų kitur.

Keistai man sekasi su tuo "Žiedu Valdovu". Skaitai vienus skyrius ir negali atsiplėšti, tačiau po jų seka tie, kuriuos skaitydamas užsimanai tik miego ir tik žvilgčioji, na kiek gi dar liko iki skyriaus pabaigos (aš tiesiog negaliu padėti knygos į šalį nebaigusi skyriaus). Na, bet kad jau trečia dalis padėta lentynoje guli, neišsižadėsiu jos ir pabaigsiu ką pradėjau.





KNYGOS NUGARĖLĖ: Pasaulinio garso sulaukusios fantastinės trilogijos "Žiedų valdovas" antrojoje dalyje "Dvi tvirtovės" pasakojama apie tolesnius iširusios Žiedo Brolijos nuotykius.


2012 m. rugsėjo 24 d., pirmadienis

88. Gustave Flaubert „Ponia Bovari“

Gustave Flaubert MADAME BOVARY
Puslapių skaičius: 456 (243 + 213)
Leidykla: Nida
Iš kur gavau? Iš bibliotekos

Ponią Bovari norėjau perskaityti jau senokai. Nes tikėjausi to, ką mėgstu knygose. Pūstų suknelių, karietų, pokylių ir santūrių bet kartu ir aistringų to meto žmonių tarpusavio santykių. Iš dalies visa tai ir radau. Neradau tik gražios pabaigos žadančios amžiną meilę.

Ponia Bovari, tai istorija apie jauną moterį Emą, gydytojo Bovari žmoną. Tačiau su vyru išvykusi iš kaimo, kuriame gyveno, ji neranda nieko geresnio. Nei jaudinančių nuotykių, nei nežemiškos meilės bei aistros, tik pilką kasdienybę tarp keturių sienų. Todėl norėdama praskaidrinti savo liūdnas dienas ji išduoda savo vyrą su kitu.

Tai tokia knyga, kurią skaitydamas nepasvajosi apie savo princą ant balto žirgo, kuris jau tuoj tuoj atjos, tik palauksiu dar mėnesiuką. Susituokus be meilės, pasidaro aišku, kad jeigu jos nebuvo, ji ko gero ir nebeateis.

Beskaitant apninka dviprasmiški jausmai. Kartais Emos elgesys atrodo pateisinamas ir suprantamas, juk moteris neturėjo kur dėtis, jos gyvenimą ją dusino. Bet kartais to pateisinti nesinori, nes kad ir kaip paėmus, tai buvo išdavystė ir kažin ar pasiteisinimo nuoboduliu užtenka, beje ir jos neatsakingas namų ūkio reikalų tvarkymas nervino..Panašiai jaučiausi ir pažiūrėjusi filmą "The Reader" su Kate Winslet. Negalėjau nuspręsti, kaip vertinu pagrindinę heroję. Beje, iš pradžių buvo sunku suvokti kas gi yra pagrindinis veikėjas, nes knyga prasideda lyg ir nuo jos vyro pono Bovari vaikystės, o vėliau paaiškėja, kad visai ne čia šuo pakastas.

Apskritai, šią knygą skaityti man visai patiko.

P.S. Šiuo metu yra filmuojama šios knygos ekranizacija. Pagrindinį Emos vaidmenį atliks Mia Wasikowska. Jau pradėsiu laukti.






KNYGOS NUGARĖLĖ: Pirmasis Gustave`o Flauberto romanas laikomas literatūros šedevru. Tai gydytojo žmonos Emos Bovari, turinčios užgintų nesantuokinių ryšių ir gyvenančios ne pagal išgales, kad išvengtų provincijos gyvenimo banalybės ir tuštumos, istorija.

Siužetas paprastas, netgi archetipiškas, tačiau tikroji romano vertė – įžvalgios, taiklios detalės ir amžina aklos meilės tema. Joks kitas rašytojas, galbūt tik Levas Tolstojus, šitaip nepažino ir neatskleidė moters pasaulio. Todėl „Ponia Bovari” yra ne vien neginčijamas realistinio stiliaus etalonas, bet ir vienas įtakingiausių kada nors parašytų romanų. 2007 m. atlikta šiuolaikinių rašytojų apklausa parodė, kad Emos Bovari istorija konkuruoja tik su „Ana Karenina”.

Prancūzų rašytojas G. Flaubertas garsėjo kaip perfekcionistas, amžinai ieškojęs tinkamiausio žodžio, kelis mėnesius galėjęs tobulinti vieną puslapį. Jo romanas tapo bestseleriu tada, kai atsidūrė teisme kaip „įžeidžiantis dorą ir tikėjimą“. Autorius sugebėjo jį apginti. „Ponia Bovari – tai aš“, – yra pasakęs rašytojas, pats paliktas, išduotas, išeikvojęs jėgas meilės paieškoms...

2012 m. rugsėjo 21 d., penktadienis

87. William Shakespeare „Hamletas“

William Shakespeare THE TRAGEDY OF HAMLET PRINCE OF DENMARK
Puslapių skaičius: 182
Leidykla: Vaga
Iš kur gavau? Iš bibliotekos

Baigėsi vasara, prasidėjo nauji mokslo metai, tuoj prasidės ir privalomos literatūros antplūdis mokinių bloguose. Maniškis nebus išimtis.

Pirmoji knyga, kurią reikia BŪTINAI perskaityti, kaip matote - „Hamletas“. Iš Šekspyro kūrybos susidurti kiek artimiau teko tik su klasika tapusia „Romeo ir Džuljeta“. Bet ir tai viso kūrinio nesu perskaičiusi. O „Hamletą“ perskaičiau greitai - taip ji man patiko! Aišku knygos apimtis ne „plytinė“, bet vistiek.

Nors baidausi knygose ir pompastikos, ir perdėtų jausmų ir apskritai netikrumas manęs nežavi, bet čia, šioje knygoje, viskas taip skaniai derėjo. Skaitydama beveik nuolat įsivaizdavau, kad sėdžiu spektaklyje ir tiesą sakant, nepaprastai užsinorėjau į kokį nors nueiti.

Hamletas man atrodo kaip nesuprasta, nusivylusi, nerami siela, trokštanti teisybės. Kelianti klausimus ir nebūtinai randanti atsakymus. Tolima, bet ir kažkuo artima.
Ir žinot ką, mano močiutė (och, ir vėl ta močiutė) yra didelė Šekspyro gerbėja ir jos lentynoje mačiau porą jo knygų.. Hmm.

Įdomus, pritraukiantis kūrinys prisodrintas paslėptų minčių, kurias taip malonu atrasti, egzistensinių klausimų ir Hamleto kovos tiek su kitais tiek su pačiu savimi.. Rekomenduoju visiems perskaityti, nors ką čia aš, tikriausiai visi jau esat skaitę.






KNYGOS NUGARĖLĖ: Hamletas - Viljamo Šekspyro tragedija, viena žymiausių jo pjesių, parašyta 1600–1601 m. Tai yra ir ilgiausia Šekspyro pjesė - joje yra 4042 eilutės ir 29551 žodis. Pjesėje vaizduojamas taurus humanistas, tragiškai vienišas kovoje prieš visuomeninį blogį. Hamletas – filosofinio pobūdžio drama, kadangi joje keliami būties (egzistenciniai) klausimai.
Ši drama yra pirmasis ir daugiausia į lietuvių kalbą verstas Šekspyro kūrinys.
Drama vyksta Danijoje, Kronborgo pilyje (dabar Helsingioras).


2012 m. rugsėjo 15 d., šeštadienis

86. Isabel Abedi „Izola“

Isabel Abedi ISOLA
Puslapių skaičius: 256
Leidykla: Alma littera
Iš kur gavau? Iš bibliotekos

Klaidžiojant po knygų pilnas bibliotekos lentynas, ištraukti šią mane paskatino autorės pavardė. Knyga buvo įdėta žemai, todėl permetus akimis pasirodė, kad parašyta ne Isabel Abedi, o Isabel Allende. Jau žadėjau dėti atgal lentynon, bet pavarčiau, pakilnojau, paskaičiau anotaciją. Hm, dvylika jaunuolių, atoki sala, kiekvieną jų žingsnį sekančios kameros, hm. Girdėta. Dar vienos Bado žaidynės? Nežinau ko tikėdamasi, bet susiviliojau ir pasiėmiau.

„Izola“ - dar vienas kelių prisėdimų skaitaliukas, kuris nesukelia nei didelio susidomėjimo, nei stipresnių jausmų, nei įtampos, nei malonumo. Skaitai tik dėl fakto, kad skaitai. Tai knyga, kuri, jei ir užmeta kabliuką, kad bus įdomu ir kad perskaitysi kažką naujo, tai kuo toliau tuo ji labiau nusivažiuoja į pievas ir vis dažniau norisi paklausti pačios autorės - wtf? Knygą baigiau tik todėl, kad pažiūrėčiau ar dar daugiau ji gali nusišnekėti. Ir neklydau - gali.

Galbūt knyga paliko tokį negerą įspūdį ir dėl to, kad, na pripažinkim, tos paauglių gaudynės po miškus dėl laimėjimo/gyvybės ar dar kažko jau po truputį lenda per gerklę. Tik, tiesa, čia niekas nesižudo iš tikrųjų (bent jau pagal idėją neturėtų). Jie tiesiog žaidžia žaidimą, kuriame vienas išrenkamas žudiku, tačiau to niekas nežino, kol žudikas nepagauna aukos ir nenuveda jos paėmęs už rankos į slėptuvę. Taip, labai jau vaikiška. O pridėjus faktą, kad paaugliai filmuojami tam, kad vėliau iš tos medžiagos būtų susuktas filmas, viskas pasidaro dar absurdiškiau. Filmas apie dvyliką paauglių gaudančių vienas kitą. Vien žo.

Anotacija žada prikaustančią meilės istoriją, kvapą gniaužiantį trilerį ir ypatingą psichologinį žaidimą.  Aš radau tik skystus meilės pasiseilėjimus, neoriginalų siužetą bei stereotipinius bei dažnai erzinančius charakterius. Šią knygą rekomenduočiau nebent 10 - 15 metų skaitytojams arba visai nieko nereikalaujantiems suaugėliams.





KNYGOS NUGARĖLĖ: Dvylika jaunuolių. Atoki sala. Tik trys daiktai, kuriuos galima pasiimti. Ir daugybė kamerų, kurios viską stebi...

 Galėjau pasprukti. Dar ir šiandien šita mintis neretai šmėkšteli galvoje. Galėjau slapčia pasišalinti iš grupės, buvo sočiai progų. Bet argi tai būtų ką nors pakeitę? Ar projektas būtų buvęs nutrauktas? Gal nebūtų pralietas kraujas? Beprasmiška kelti šiuos klausimus, mano protas šitai žino. Bet klausimai to nežino. Jie ateina - nepasibeldę ir nepasiklausę, ar braunasi tinkamu metu.

 Jų dvylika, visi ištraukė laimingus bilietus. Tris savaites vieni atokioje saloje netoli Rio de Žaneiro - vaidins filme, kurio veiksmą lems patys. Tačiau ne tik septyniolikmetei Verai, kuri vyksta į salą dėl asmeninių priežasčių, bet ir kitiems jaunuoliams idiliškas rojus taps egzotišku kalėjimu. Ką slepia melancholiškasis Solo, sukeliantis Verai keisčiausius jausmus? Kas iš tikrųjų yra dailioji Mona, švelnioji Perl, provokatorius Džokeris? Kiekvienas jų vis daugiau atsiskleidžia ekscentriškajam režisieriui pasiūlius žaidimą, kuriam nė vienas jaunuolis nebuvo pasirengęs, žaidimą, kuris netrukus taps mirtinai rimtas.

„Izola" - prikaustanti meilės istorija, kvapą gniaužiantis trileris ir ypatingas psichologinis žaidimas.

2012 m. rugsėjo 14 d., penktadienis

85. J. R. R. Tolkien „Žiedų valdovas. Žiedo Brolija“


J. R. R. Tolkien THE FELLOWSHIP OF THE RING
Puslapių skaičius: 390
Leidykla: Alma littera
Iš kur gavau? Iš bibliotekos

Tikriausiai esat matę bent vieną Žiedų valdovo filmą? Aš ne. Kažkaip net netraukė anksčiau. Žinoma tokius vardus kaip Gandalfas, Frodas teko girdėti ir ne kartą, o hobitai, elfai ir nykštukai taip pat nebuvo naujiena. Pagaliau apie patį Žiedą kiek girdėta! Apie Mordorą! Akivaizdu, kad ši knyga labai populiari ir labai mėgstama, kadangi net nieko nežinantis žmogus, gali ir ne savo noru, būti paverstas žinančiu.

Taigi, ši istorija yra apie Žiedų valdovą, Žiedų Žiedą, kuris yra labai galingas ir dažniausiai piktiems kėslams, vienas hobitas padedamas bendražygių turi sunaikinti, t.y. nugabenti į Mordorą - savo didžiausių ir juodžiausių  priešų irštvą.
Skaitosi kažkaip sunkiai. Ko gero dėl didelės visokiausių įmantrių vardų ir vietovardžių gausos - lengva pasimesti. Ir pasimesdavau, ne kartą. Pamesdavau mintį, tada grįždavau ir t.t. Bet kitą vertus man nuostabą kelia tai, kaip J. R. R. Tolkien sukūrė tokį smulkmenišką, tikrovišką, paslaptingą ir svarbiausia įdomų mums nežinomą pasaulį, su sava istorija, elfų, nykštukų tautomis, Sauronu ir t.t. Beribė fantazija.

Kapsčiausi, kapsčiausi ir prisikapanojau iki galo. Tikriausiai būtų juokinga, jeigu knygą apie tokią sunkią ir pavojingą veikėjų kelionę perskaityčiau vienu prisėdimu. :D Vienu žodžiu, ieškosiu antrosios dalies, nes knyga baigėsi pačioje įdomiausioje vietoje!





KNYGOS NUGARĖLĖ: Žiedų valdovas“ išverstas į daugiau kaip 40 kalbų, išpirkti milijoniniai knygos tiražai, sukurtas filmas, o Johno Ronaldo Reuelo Tolkieno vardas amžinai įrašytas į pasaulinės literatūros istoriją.

J. R. R. Tolkienas sugalvojo savo pasaulį – Viduržemį, jo istoriją, mitologiją ir geografiją, hobitus, elfus, nykštukus, goblinus ir jų kalbas.
„Žiedų valdove“ yra 350 veikėjų, 6000 metų istorijos, daugiau kaip 60 puikių dainų, baladžių, „išverstų“ iš stebuklingų Viduržemio tautų kalbų.
Kai visas pasaulis ėmė kraustytis iš proto dėl elfų ir hobitų, profesorius Tolkienas, užuot kūręs romano tęsinius, tik ramiai papsėjo savo pypkę ir neskubėdamas tikslino Viduržemio istoriją...

Pasaulinio garso sulaukusios fantastinės trilogijos „Žiedų Valdovas“ pirmojoje dalyje „Žiedo brolija“ pasakojama apie tolesnius įvykius, nutikusius Viduržemyje po „Hobito“. Bilbo Beginso parneštas Žiedas pasirodė beturįs baisią galią ir buvo nuspręsta jį sunaikinti, kad neatitektų Priešui. Bet tai padaryti reikėjo Mordore, Ugniniame Kalne, paties Priešo krašte. Šią didžią Užduotį buvo pavesta įvykdyti Frodui, o jam padėti turėjo Žiedo brolija.


2012 m. rugsėjo 2 d., sekmadienis

84. Susanna Kubelka „Ofelija mokosi plaukti“

Susanna Kubelka OPHELIA LERWT SCHWIMMEN
Puslapių skaičius: 363
Leidykla: Alma littera
Iš kur gavau? Pasiskolinau

Su mokslų pradžia, kuri vieniems buvo vakar, o kitiems bus tik rytoj (man taip pat). Stengiuosi nestresuoti ir tuo tarpu skaityt knygas kokias noriu ir kol dar galiu. Ši vėl pasiskolinta ir įbruko man ją į rankas su žodžiais, kad labai negraži ir labai šlykšti knyga apie seksą kažkokia. Bet aš vistiek pabandžiau ją perskaityti, nes pavadinimas buvo labai girdėtas ir kažkodėl nuojauta man kuždėjo, kad nėra ji tokia jau bloga.

„Džiuginkit širdį. Stenkitės pamatyti ką nors gražaus!“

Ir taip, iš tikrųjų, ji visai ne šlykšti, nors taip, to žadėtojo sekso čia yra ir šiaip daug puslapių skirta vyrų viliojimo menui. Bet apskritai ši knyga apie moterį, kuri gali pasiekti ką tik nori, apie moterį, kuri save gerbia, kuri pasitiki savimi bei savo jėgomis, kuri yra savarankiška bei apsukri. Nežinau, kaip kitus skaitytojus, tačiau mane ši knyga įkvėpė labiau mylėti save, labiau save gerbti, keisti požiūrį.

Parašyta gana paprastu, kiek šmaikščiu, kartais ironišku stiliumi, taip, kad persiirti per tuos puslapius nėra jokio vargo. Dažniausiai iš Ofelijos meilės reikalų ir jos reakcijos galima smagiai pakikenti. Ji pilna optimizmo ir gyvenimo džiaugsmo, bet kokios problemos jai tėra trumputis etapas, nes ji tiesiog negali ilgą laiką būti užsigrūzinusi. Tad džiaugsmas, viltis, persiduoda. Atrodo, kad dabar pat gali nuversti kalnus. „Drąsa geriausias ginklas.“

Labai moteriška knyga, apie moteriškus dalykus, įkvepianti ir pakelianti ūpą, gal nėra labai rimta, tačiau gana smagi. O dar tas žavusis meilės miestas Paryžius...






KNYGOS NUGARĖLĖ: Erotinis kūrinys, kuriame vėl gvildenama šiuolaikinės moters gyvenimo tema. Prie rudaplaukės gražuolės Ofelijos, apsigyvenusios ištaigingame milijonierės tetos išnuomotame bute, kaip musės prie medaus limpa vien svetimšaliai. O jos svajonė –pasimylėti su prancūzu. Tačiau išsilavinusi ir karštakraujė Ofelija, geidžianti pasimėgauti meile ir padaryti karjerą, žino daugybę būdų, kaip moteriai pasiekti savo tikslą, ir atvirai juos išpasakoja skaitytojams.