Marianne Fredriksson ANNA, HANNA OCH JOHANNAPuslapių skaičius: 319
Leidykla: Alma littera
Iš kur gavau? Iš bibliotekos
Vertinu: 4/4 (1 - nelabai patiko, nerekomenduoju, 2 - gal ir visai nieko, bet..., 3 - visai gera, nesigailiu skaičius, 4 - labai patiko ir įstrigo, visiems rekomenduoju!)
Kai skaičiau Allende's "Dvasių namus" vargau. Knyga gera, bet skaitėsi tai sunkiai. O su šia taip lengva, taip gera, taip įdomu. O kas gera, greit pasibaigia.
Trys stiprios trijų kartų moterys. Jų rūpesčiai, paslaptys, viltys ir troškimai. Tarpusavio santykiai šeimose labai primena lietuviškus. Santūrumas ir nepasakyti žodžiai. Taigi, kaip jau supratot, jei knyga skandinaviška, jausmais ten nebus švaistomasi kairėn dešinėn. Tačiau tai nereiškia, kad ji bus nuobodi, anaiptol, ši knyga labai jausminga ir jautri. Istorija pasakojama nuoširdžiai. Ir dėl to ne kartą mane sugraudino, net pabaigai neatėjus.
Puslapiai dvelkia melancholiškumu ir nostalgija. Ir jau ko gero dėl mano depresuotos prigimties, tokios knygos mane traukia ir trauks. Praeities atgarsiai dabartyje. Dukrų, močiučių ir senelių ne tik išoriniai, bet ir vidiniai panašumai. Pasiknaisiojimas po praeitį. Asmenybės. Ir istorijos einančios iš lūpų į lūpas.
Kas mėgstat šeimynines sagas ar skandinavų literatūrą, griebkit ir šią. O aš dedu ją prie mylimiausių.
Knygos nugarėlė: Ana, Hana ir Johana – trys tos pačios šeimos skirtingų kartų moterys. Šiame šiltame ir daug minčių keliančiame romane Marianne Fredriksson piešia jų portretus švedų visuomenės fone, parodydama gyvenimo sąlygų raidą nuo skurdo iki gerovės. Tai knyga apie meilę, kelianti klausimą: ar galės moterys kada nors tapti laisvos? Ar egzistuoja asmeninė nepriklausomybė?
Man tai viena mėgstamiausių knygų. Pamenu namie skaitėm ją visos trys kartos: senelė, mama su savo seserimi ir aš. Ir visom labai patiko. "Ana, Hana ir Johana" man ir dabar atrodo labai šeimyniška knyga visom prasmėm.
AtsakytiPanaikinti