208 puslapiai.
Vilnius: Alma Littera, 2009.
iš norvegų kalbos vertė Asta Grabauskienė.
knyga iš bibliotekos.Vertinu: 2/4 (1 - nieko gero, nerekomenduoju, 2 - gal ir visai nieko, bet..., 3 - pakankamai gera, 4 - žiauriai patiko ir įstrigo, rekomenduoju!)
Jau kurį laiką norėjau paskaityti Wassmo knygų. Ir štai užvakar bibliotekoje užmačiau šią knygą. Šiaip nelabai mane traukia tos trilogijos (nes reikia ieškot kitos dalies, laukt.. ir t.t.), bet kažkodėl susigundžiau ir šią paėmiau.
Kažkaip nemaniau, kad ši knyga bus tokia sunki. Daugeliu prasmių. T.y. ji pina negatyvių jausmų, man ją skaitant dažnai būdavo tikrai nemalonu. Nes Toros gyvenimas toks varganas ir žiaurus ir ji pati tokia vargana, nuskriausta ir silpna. Taip pat rašymo stilius, nors išskirtinis, kažkoks painus, sunku skaityti buvo, jeigu knyga būtų buvus storesnė, tikriausiai nė nebučiau užbaigusi. Kartais skaitydavau ir pajusdavau, kad jau mąstau apie pievas, nors rašo apie bulvių kasimą.
Prisipažinsiu, kad ir pati Tora man kažkiek erzindavo kartais. Na, taip man jos dažniausiai būdavo labai gaila, bet man nepatiko kokia ji užguita, kad susitaiko su tuo. Na, bet realiame gyvenime su daug kuo tenka susitaikyti, juk ir šuo kariamas pripranta, kaip sakoma.
Tikriausiai kitos dalies specialiai neieškosiu, nebent pati į rankas papultų. Tada, taip, perskaitysiu, nes visgi šiek tiek įdomu, kas gi bus toliau. Nes šioje dalyje kaip ir nieko labai didelio neįvyko. Veikiau kaip įžanga į kitas knygas, kurios tikiuosi yra geresnės.
Knygos nugarėlė: Namas su akla stiklo veranda – pirmasis trilogijos „Tora“ romanas. Tai jaudinantis pasakojimas apie vienišą mergaitę, „vokiečio pavainikę“ (jos tėvas – vokiečių kareivis, dingęs per karą), augančią mažytėje bendruomenėje Norvegijos šiaurėje. Ji gyvena su patėviu ir mažakalbe, uždara mama, per rūpesčius nerandančia laiko meilei. Vieninteliai jos gyvenimo šviesuliai – teta Rakelė ir dėdė Simonas.
Romanų trilogija, parašyta poetine humoro bei jaudinančios rimties nestokojančia kalba, vaizduoja gražų bei spalvingą Toros paveikslą. 1987 m. Herbjørg Wassmo paskutinė trilogijos dalis Beodis dangus buvo apdovanota Šiaurės šalių tarybos premija. Visos knygos išverstos į anglų, vokiečių, prancūzų ir italų kalbas.
Antra dalis tikrai žymiai geresnė, sakyčiau net stipriausia iš trilogijos. Bet aš galiu būti neobjektyvi ir klysti,nes esu prisiekusi Wassmo gerbėja ir mane žavi tie jos poetiški, trumpi ir talpūs sakiniai, kuomet daugiau pasako nutylėjimas.
AtsakytiPanaikintiGalų gale Toros personažo sukūrimui Wassmo panaudojo savo pačios patirtį, kaip meninį įrankį. Jos gyvenime ją, kaip ir Torą skriaudė tikras tėvas. Kai tai žinai, visa istorija sukrečia dar labiau.
Nesu nieko iš Wassmo knygų skaičius kolkas (tik šią) ir nei meilės, nei ne meilės dar jai negaliu prisiekinėt. Jo asmeninio gyvenimo taip pat nežinau, tad tas faktas apie savo patirties panaudojimą knygoj tikrai netikėtas. Tik tai nepakėlė knygos mano akyse. :)
PanaikintiO beto, juk Torą ne jos tikras tėvas skriaudė, o patėvis.
Bet ačiū už komentarą. :)