2012 m. vasario 5 d., sekmadienis

30. Charlotte Brontë „Džeinė Eir"

Puslapių skaičius: 528
iš anglų kalbos vertė Marija Kazlauskaitė ir Juozas Subatavičius
4-asis leidimas. Vilnius: Alma littera, 2011
knyga nuosava.

Vertinu: 4/4 (1 - nieko gero, nerekomenduoju, 2 - vidutiniškas skaitinys, 3 - pakankamai gera, 4 - žiauriai patiko ir įstrigo, rekomenduoju!)

Mano komentaras: Štai, pagaliau perskaičiau savo išsvajotąją knygą! Gavau ją prieš porą savaičių gimtadienio proga. Vos nemiriau iš laimės. Taip norėjau ją perskaityti, o bibliotekoje vis nebūdavo. Tad, ačiū mano močiutei!

Stengiausi skaityti kuo lėčiau, kad tik kuo daugiau turėčiau skaitymo malonumo. Buvo gaila žiūrėti į greitai tirpstančius knygos puslapius. Aš nesuprantu, kuogi mane taip pakerėjo ši istorija. Kai pamačiau filmą, negalėjau kurį laiką atsigauti. Ir po knygos taip pat jaučiuosi. Dabar jau matau, kad filme daug vietų buvo praleista, pakeista pabaiga, tačiau jis man vistiek vis dar labai patinka, o knyga jau taps viena geriausių kadanors mano skaitytų.

Ročesterio ir Džeinės personažai labai patiko. Kodėl? Nes jie nebuvo tobuli, idealizuojami ir t.t. Ir tai juos daro patrauklesnius, kaip knygos veikėjus. Kalbu ne vien apie išvaizdą. Tiek vienas, tiek kitas turėjo trūkumų.
Nors perspausta jų kalba kartais ir atrodydavo keistai, būtent jų dialogus man skaityti labiausiai patikdavo.

Natūralu, kad knygoje viskas daug plačiau išdėstyta  negu filme. Kartais būdavo šiek tiek nuobodu skaityti Džeinės vidinius monologus, nes atrodydavo, kad ji kalba tą patį per tą patį, o jie užsitęsdavo kartais, net kelis puslapius.

Ir kodėlgi anotacija skelbia, kad tai istorija ne su laiminga pabaiga? Juk pabaiga laiminga! Ir net labai. Juk jie gyvena kartu, myli vienas kitą ir jokios fizinės negalios ar nepritekliai neužtemdė jų džiaugsmo.
Be to, naujausias viršelis labai gražus, nesvarbu, kad paimtas iš filmo.

Ak, ir kodėlgi taip greitai perskaičiau.. :( Liūdžiu dabar. Einu filmo žiūrėt dar syk.

Knygos nugarėlė: „Džeinė Eir“ – autobiografiškiausia Šarlotės Brontės knyga. Tai ir viena gražiausių meilės istorijų anglų literatūroje. Tačiau jos negalima pavadinti banalia meilės istorija su laiminga pabaiga...
Visų niekinama ir žeminama našlaitė Džeinė auga giminaičių namuose o vėliau – prastos reputacijos našlaičių prieglaudoje. Paaugusi pradeda dirbti egocentriško misterio Ročesterio dukrelės aukle. Neišvaizdi, tačiau inteligentiška moteris sužavi Ročesterį. Įsiplieskia meilė. Bet ar Ročesterio pečius slegianti paslaptis nesunaikins jųdviejų jausmo?
Džeinės Eir istorija, parašyta 1847 m., įdomi ir šiandien: prieš keletą metų romanas buvo įtrauktas į populiariausių visų laikų Didžiosios Britanijos knygų dvidešimtuką. Romanas daug kartų ekranizuotas.


Čia mano įspūdžiai apie filmą.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą