2012 m. vasario 16 d., ketvirtadienis

32. Haruki Murakami „Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“

Hard-Boiled Wonderland and the End of the World
iš anglų k. vertė Jūratė Nauronaitė
Puslapių skaičius: 438
leidykla: Baltos lankos.



Vertinu: 3/4 (1 - nieko gero, nerekomenduoju, 2 - gal ir visai nieko, bet..., 3 - pakankamai gera, nesigailiu skaičius, 4 - žiauriai patiko ir įstrigo, rekomenduoju!)


Jaučiu, kad man rimtai ima patikt šitas autorius. Tikriausiai dabar madinga mėgt Murakami, bet negaliu nieko padaryt. Galbūt šita knyga nėra ta dėl kurios alpčiau, bet suskaičiau ją palygint greit, o puslapių ji nemažai turi.

Pirmoji Murakami knyga, kurią pasisekė perskaityti buvo Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės, tad nenuostabu, kad tikėjausi panašaus gero jausmo skaitant ir šią knygą. Bet kažkokia ji netokia buvo. Ta prasme, taip, joje vėl pilna keistų, neįprastų, nesuvokiamų dalykų, (net pavadinime yra žodis "stebuklų") Taip pat yra net detektyvo elementų. Bet ji man vistiek buvo kažkokia perdaug arti realybės. Šitas sakinys tikriausiai pasirodys nesąmoningas tiems, kurie skaitė šią knygą, nes knygos istorija anaiptol ne kasdieniška. Bet skaitau ir nesijaučiu kažkaip, nežinau, nepaprastai. Bet ši knyga tikrai nėra prasta. Daug dalykų man joje labai patiko bei stebino.

Ji sugebėjo įtraukti. Galėjau skaityti, net kai už sienos plyšavo televizorius ar trukdė kitoks triukšmas. Nereikėjo labai didelio susikaupimo, kad nepamestum knygos veiksmo, o tai yra gerai.

Knygoje lygiagrečiai buvo pasakojamos dvi istorijos - viena šiuolaikiniame Tokijuje, kita mieste, kuris vadinasi Pasaulio galas. Už akių vis užkliūdavo smulkmenos bendros abiems pasauliams, kurių kuo toliau, pastebėti imi dar daugiau. Ir neabejotinai kirbėjo nuojauta, kad jie kažkaip turi susieiti į kažką bendro.
Būtent šie skyriai apie tą paslaptingą, bet paprastą ir ramų Pasaulio galą man labiausiai patiko.


Knygos nugarėlė: Romanas „Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas" skaitytoją panardina į dviejų izoliuotų ir keistų pasaulių gyvenimą. Viename jų - šiuolaikinis Tokijas: herojai klausosi Bobo Dilano, mėgaujasi italų virtuve ir rūpinasi gyvybiškai svarbių duomenų saugumu kompiuterizuotoje bei informacijos revoliuciją išgyvenančioje visuomenėje. Antrasis pasaulis - mažas, keistai nykus, uždaras Miestas; po jo laukus klajoja vienaragiai, o savastį praradę jo piliečiai gyvena skyrium nuo savo šešėlių.
Meistriškai kuriama savita kiekvieno pasaulio atmosfera ir susipinantys herojų likimai skaitytoją įtraukia į linksmą, o kartu ir labai rimtą proto prigimties ir galimybių apmąstymą.
Viso to, kas yra šitame pasaulyje, tame kitame nėra. Ten nėra nei laiko, nei gyvenimo, nei mirties. Jokių apibrėžtų vertybių tiesiogine prasme. Jokios savasties.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą