Puslapių skaičius: 286
Leidykla: Baltos lankos
Iš kur gavau? Iš bibliotekos
Labai norėjau šios knygos, labai. Kaip nenorėsi, kada girdi vien pagyras, vien liaupsės, kai aplink visi tik aikčioja, vien žavisi. Bibliotekoje knyga vis būdavo pačiumpama, vis užrezervuota ir štai į rankas ji man pakliuvo tik dabar, kai visas tas bumas kiek aprimo.
Ši knyga buvo tikra atgaiva. Buvau pasiilgusi jausmo, kai norisi taupyti knygą, kai mintys nepabėga, kai neberūpi nei šrifto stilius ar dydis. O be to, čia juk net nėra dialogų! Niekada nemaniau, kad kada nors knygą be tiesioginės kalbos galėsiu skaityti taip lengvai...
Knygos veiksmas vyksta 17 a., kūrinio centre - viena bajorų šeima, vienas jų gyvenimo tarpsnis. Istorija mane labai domina, na o gausybė įvairių istorinių detalių knygoje tik dar labiau skatino žavėtis šiuo kūriniu. Juo labiau, kad aprašomos lietuviškos vietovės, pats Vilnius, jo gatvės kuriomis daugeliui teko ne kartą žingsniuoti vienais ar kitais reikalais. Manau, retas kuris perskaitęs šią knygą, nepradės į jas žiūrėti kitaip.
Kad knyga buvo tikrai gera, įsitikinu dar vienu būdu. Jeigu mano protas atsisako pripažinti, kad knygos veikėjai iš tikrųjų neegzistuoja/neegzistavo, tai reiškia, kad perskaičiau kažką gero. Kažkodėl norisi tikėtis, kad tokia Norvaišų šeima gyveno ir patyrė tai, ką aš su tokiu malonumu perskaičiau (nors įvykiai ne visai malonūs). Veikėjų paveikslai tokie spalvingi, tokie gyvi, tokie žmogiški. Beveik visus įsimylėjau.
Negalima nepaminėti ir rašymo stiliaus. Tikriausiai nerasi nei vienos verstinės knygos, kuri prilygtų tokia įmantria ir įvairia kalba, tokiais artimais lietuviškais žodžiais. Mane žavėjo ir sakinių, kurie kartais nors ir beprotiškai ilgi, lengvumas ir suprantamumas.
Autorė puikiai sugebėjo sunarplioti įdomų, įtaigų ir nenuspėjamą siužetą, kupiną paslapčių ir staigmenų. Imdama šią knygą iš bibliotekos neturėjau jokių didelių lūkesčių.. Tačiau man ji gerokai apsuko galvą.. Ir staiga baigėsi! Siaubas, noriu antros dalies!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą