76. Haruki Murakami „Avies medžioklė“

Haruki Murakami A WILD SHEEP CHASE
Puslapių skaičius: 334
Leidykla: Baltos lankos
Iš kur gavau? Iš bibliotekos

Vertinu: 4/4 (1 - nelabai patiko, nerekomenduoju, 2 - gal ir visai nieko, bet..., 3 - visai gera, nesigailiu skaičius, 4 - labai patiko ir įstrigo, rekomenduoju!)

Prieš metus ši knyga buvo mano pirmasis prisilietimas prie Haruki Murakami kūrybos. Tačiau tą kartą knygos aš nebaigiau, neatsimenu, kuo ji man užkliuvo. Bet kaskart bibliotekoje matydama šia knygą lentynoje niekeno nejudinama nusprendžiau šįkart ją perskaityti visą. Ir iš tikrųjųj skaitant antrą kartą man patiko daug labiau. Tikriausiai pažinties pradžiai ši knyga netiko. Daug ko neprisiminiau, todėl atrodė lyg skaityčiau pirmą kart.

Nieko naujo nepasakysiu, tik nuolatines pagyras. Jaukus, hipnotizuojantis, įtraukiantis ir melodingas pasakojimas. Nerealūs magijos blyksniai realiame gyvenime. Ir vėl kartosiuos, bet Murakami knygų pasaulyje tai velniškai natūraliai atrodo. Atsiversdama knygą visiškai atitrūkdavau nuo realybės ir pasinerdavau į tą nepaprastą pasaulį. Galbūt ši knygą ir nebus pirmoje vietoje tarp šio autoriaus knygų, tačiau  net ir nepaisant to ją bus smagu prisimint.

KNYGOS NUGARĖLĖ: Tai – vienas magiškiausių Haruki Murakami romanų, lengvai prieinamas, tačiau nepaprastai sudėtingas, kaip ir visa Murakami kūryba. Hipnotizuojantis pasakojimo ritmas skaitytoją įsuka į nereikšmingais buitiniais štrichais piešiamą niūraus trisdešimtmečio gyvenimą:

Taigi man dvidešimt devyneri. Dar pusmetis, ir Letoje bus nugrimzdę trys gyvenimo dešimtmečiai. Nieko, absoliučiai nieko nepalikę dešimtmečiai. Visa, ką užgyvenau, neverta nė grašio; visa, ką pasiekiau, neturi jokios prasmės. Suvedus balansą, man tiek ir telieka – tas pats nuobodulys... [...] Juk vis dėlto esu gyvas... Žinoma, geriausias indėnas – miręs indėnas. Tačiau man bet kokia kaina prisireikė gyventi toliau. Kam?

Staiga veikėjo gyvenime viskas apsiverčia aukštyn kojom. Atsiranda draugė, kurios atidengtos ausys žadina beveik mistišką aistrą. Iš praeities išnyra draugas, kurio nuotrauka išveda iš pusiausvyros vieną didžiausių Japonijos verslo ryklių. Paskui į sceną įžengia dėl avių pamišęs profesorius, o viską vainikuoja nuošaliame Hokaido kalnų slėnyje pasirodęs Žmogus Avis. Virš viso to sklando maniakiška pasaulio užvaldymo idėja.

Haruki Murakami „Avies medžioklė“ nepaleido. Įtraukė į savo pasaulį, tas avies paieškas, veik kaip kokie Umberto Eco tekstai. Ir nors pasiusk... [...] Tai prilygo totaliam apsvaigimui, kartais nejučia peraugančiam į kliedesius – ir aš ten buvau, avį medžiojau... (Gediminas Kajėnas, bernardinai.lt)

Murakami kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių romanų, romanų-alegorijų, antiutopijų. Rašytojo braižas lyginamas su Kōbō Abe’s, J. L. Borgeso, G. G. Markeso, K. Voneguto, M. Pavichiaus tekstais.
Murakami pasakojimai pasižymi muzikalumu, novelės pamėgtos kino kūrėjų, o pats Murakami dar vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. 2006 metais rašytojas buvo pagerbtas Franzo Kafkos apdovanojimu.