Ruta Sepetys BETWEEEN SHADES OF GRAYPuslapių skaičius: 336
Leidykla: Alma littera
Iš kur gavau? Iš bibliotekos
Vertinu: 2/4 (1 - nelabai patiko, nerekomenduoju, 2 - gal ir visai nieko, bet..., 3 - visai gera, nesigailiu skaičius, 4 - labai patiko ir įstrigo, visiems rekomenduoju!)
Na štai, na štai, perskaičiau ir aš. Per porą dienų, na nėra to buvę, kad tokios apimties knygą taip greit perskaityčiau. Nesunkus rašymo stilius, trumpi skyreliai. Vartėsi greit.
Ką gi, nieko ypatingo, dar vienas populiarus skaitaliukas. Stilius labai jau panašus į Saros Gruen Vanduo drambliams. Veikėjai arba tokie, arba tokie. Jei jau geruolė tai iki apsivėmimo, jei jau bamba, tai kiekvienam puslapy. Kažkur mačiau gerą komentarą, kad knygai trūksta autentiškumo. Na ir man taip atrodo, nieko naujo nesužinojau vis dėlto. Ta meilė tokia jau klišinė, holivudinė, banali bei nuspėjama. Knygos pasakotoja irgi, tokia kvailoka atrodo. Man vis norėjosi ją gerai papurtyti, kad ji atsipeikėtų truputį ir mažiau isterikuotų. Arba bent jau darytų tai laiku ir vietoje.
Knygoje nemažai gana žiaurių epizodų, kurie pasak autorės yra tikri, papasakoti tikrų tremtinių. Bet mane tai ne visiškai įtikino, nes veikėjų reakcijos, žodžiai, veiksmai ir situacijos, kurias jie kentė kažkaip nesirišo. Tiesiog atrodo nerealu. Amerikoje ją labai išgyrė, tik manau, kad patiems lietuviams čia toli gražu ne „dokumentas, kurio jau seniai reikėjo", kaip teigia vienas amerikiečių rašytojas. Manau, mes visi jau gana tai įsisavinę ir to Sibiro, ir tremčių. Juk beveik kiekviena šeima yra asmeniškai to paliesta. Žinoma, nesakau, kad tokios knygos nereikėjo rašyti. Tai sveikintina, tik mane truputį erzina tokie skambūs jai lipdomi epitetai.
Suprantu, kad eiliniams skaitytojui ši knyga patinka. Lengvai pasakojanti apie mūsų tautos istoriją ir jos skaudulius. Nerekomenduočiau tiems, kurie rimtai domisi tremtimis, ši knyga tokiems neduos pakankamai informacijos. Ją turėtų skaityti, net nežinau kas. Negaliu sakyti paaugliai, nes pavyzdžiui aš dar save laikau paaugle, ir man knyga nelabai paliko įspūdį. Na, tikriausiai to paties Vandens drambliams, Saulėlydžio sagos ir Bado žaidynių gerbėjai turėtų atkreipti dėmesį ir į šią.
KNYGOS NUGARĖLĖ: 1941-aisiais penkiolikametė Lina rengiasi dailės studijoms, pirmiesiems pasimatymams ir kitokiems vasaros džiaugsmams. Tačiau vieną naktį į namus įsiveržia slaptoji sovietų policija ir sykiu su motina ir broliu išveža Liną į Sibirą. Linos tėtis, atskirtas nuo šeimos, pasiunčiamas mirti kalėjime. Viskas griūva.
Lina narsiai grumiasi už gyvenimą ir prisiekia, jei liks gyva, įamžinti savo šeimos ir tūkstančių kitų panašios lemties žmonių kančias piešiniais ir aprašymais. Rizikuodama gyvybe, ji kuria ir siunčia meninius pranešimus vildamasi, kad šie kaip nors pasieks kalintį tėtį ir duos jam žinią, jog jie - dar gyvi.
Tai ilga ir šiurpi kelionė, tad vien neįtikėtina stiprybė, meilė bei nepalaužiama viltis palaiko Liną ir jos šeimą, padėdamos jiems ištverti dieną po dienos. Tik ar vien meile gali būti gyvas?
„Tarp pilkų debesų" - užburianti istorija, kuri užgniaužia kvapą ir pavergia širdį, atskleisdama įstabią žmogaus dvasios prigimtį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą