72. Umberto Eco „Rožės vardas“

Umberto Eco IL NOME DELLA ROSA
Puslapių skaičius: 429
Leidykla: ALNA
Iš kur gavau? Iš močiutės lentynos

Vertinu: 3/4 (1 - nelabai patiko, nerekomenduoju, 2 - gal ir visai nieko, bet..., 3 - visai gera, nesigailiu skaičius, 4 - labai patiko ir įstrigo, visiems rekomenduoju!)

Čia tikriausiai bus ilgiausiai mano kada nors skaityta knyga! Parsinešiau ją, atrodo, kovo ar balandžio mėnesį ir taip slinkau po kelis puslapius, po kelis. Kai nebeturėdavau knygų iš bibliotekos vis šią atsiversdavau ir jei per dieną tris skyrelius perskaitydavau tai jau ohoho. Vargau aš su ja vargau. Jei ne tas iššūkis, tai gal nė baigus nebūčiau. Nors ką aš čia, vis dėlto knietėjo sužinoti, kas gi tas žudikas. Bet baisiai jau vargino tie religiniai išvedžiojimai, kažkokios popiežiaus, imperatoriaus ir kitų ordinų intrigos. Man buvo sudėtinga įsigilinti į tai kas nelietė tų nusikaltimų. Todėl dabar kaip kokioj bažnyčioj išpažinsiu savo nuodėmę, kad kartais praleisdavau kokią ilgą ir baisiai neįdomią pastraipą (tik niekam nesakykit).

Ši knyga man ypatingai parūpo po to, kai nagrinėjome jos ištraukas mokykloje. O dar mokytojos pagyros, kad tai mėgstamiausia jos knyga ir ji skaitė ją kelis kartus! Taip, taip, daug kas paburnos, kad knygos iš mokyklinės programos nuobodžios ir jų reikia iš principo neskaityt. Bet mane sudomino, o kad net bibliotekoje nereikėjo jos ieškoti tai dar geriau. Bet aš vis pliurpiu, o apie knygą nieko. Na, man joje patiko tą viduramžiška atmosfera, kurią pajusdavau skaitydama. Atrodo, atsiverti ir iškart dvelkteli senove (o gal tai tiesiog senos ir pageltusios knygos poveikis? chi). Istorijos nei peikt, nei girt negaliu, nes baisiai jau ji sudėtinga ir susukta. Nors atrodo labai įdomi, žmogžudystės vienuolyne, Dievo namuose! Tik pagalvokit. Ji ir buvo įdomi, tik kaip jau sakiau, viskas čia labai išplėsta. Joje visko tiek daug, ta detektyvinė istorija lyg masalas skaitytojui, o kai prisivilioji ir įklimpsti pamatai, kad knyga savyje talpina daug, daug daugiau.

Dabar jaučiuosi įvykdžiusi žygdarbį. Nes tai buvo viena mane labiausiai bauginusių knygų iššūkyje (dar bijau "Našlės vieneriems metams".)

KNYGOS NUGARĖLĖ: Knygos veiksmas vyksta Italijos šiaurėje, 1327 metų pabaigoje, turtingame benediktų vienuolyne, į kurį atvyksta pagrindinis herojus vienuolis pranciškonas Viljamas iš Baskervilio. Jis stebina aiškiaregyste, iš jo galima pasimokyti gyvenimo išminties ir logikos. Vienuolyne turi įvykti popiežiaus Jono XXII ir imperatoriaus Liudviko Bavaro legatų susitikimas, lemiąs tolesnį vienuolių pranciškonų ordino likimą. Vienuoloyne neramu. Kiekviena nauja diena atneša mirtį. Kas žudo? Knygos intriga yra tik apvalkalas, gaubiantis sudėtingo viduramžių gyvenimo, koncentruoto erdvėje ir laike, atvaizdą. Knyga byloja apie to meto religiją ir moralę, mokslą ir filosofiją, politiką ir istoriją, mistiką ir tikrovę.