70. Sara Gruen „Vanduo drambliams“

Sara Gruen WATER FOR ELEPHANTS

Puslapių skaičius: 393

Leidykla: Tyto Alba

Iš kur gavau? Iš bibliotekos

Vertinu: 2/4 (1 - nelabai patiko, nerekomenduoju, 2 - gal ir visai nieko, bet..., 3 - visai gera, nesigailiu skaičius, 4 - labai patiko ir įstrigo, visiems rekomenduoju!)

Vai, vai, kaip norėjau perskaityti šią knygą! Bestseleris, o dar ir filmas šviežiai iškeptas su tuo spindinčiu vampyru. :)  Iš tikrųjų čia minusas, kad apie filmą pirmiau išgirdau, nes nors ir nemačiau jo, bet to Pattisono veidas man prieš akis stovėjo beskaitant. Beje, kai pradėjau skaityti šią knygą mūsų mieste kaip tik buvo atvykęs cirkas! Malonus sutapimas. Grįždama iš savo vasarinio darbelio pravažiuodavau pro tą cirką dviračiu ir matydavau didelę dryžuotą palapinę, liūtus narvuose, mačiau net kupranugarį. O grįžus namo manęs laukdavo dar porcija cirko, tik kad knygoje. Na, o dabar apie įspūdžius. 

Įspūdis toks vidutiniškas. Knyga tai labai jau paprasta, tikras holivudinio filmo scenarijus. Nuspėjama melodrama cirko fone. Liūdna truputį buvo skaityt, kai nesimėgauji, o kabinėjies. Pagrindinis veikėjas man nepatiko, nes atrodo, kad jį būčiau sutikusi dar kokį tūkstantį kartu kitokiose vidutiniškose knygose, t.y. man trūko asmenybių ir stipriai. Pagalvojus, atrodo, kad turėtų gražus filmas išeiti kalbant tik apie vizualinę pusę, nes visgi cirkas! Bet kažkaip nebenoriu jo pamatyt.. 

Patiko skaityti apie cirko užkulisius, apie patį tą mechanizmo veikimą. Nepatiko rašymo stilius, pritrūko jam savitumo. 

Pasakojimas susideda iš dviejų dalių. Lyg kokioj Žaliojoj mylioj apie savo jaunas dienas pasakoja jau pakaršęs senukas, kurį vaikai paliko senelių namuose. Ir jis jau toks truputį piktas ant pasaulio. 

KNYGOS NUGARĖLĖ: – Tu įšokai į ne bet kokį traukinį. Įšokai į „Brolių Benzinių įspūdingiausio cirko visoje žemėje“ „Skraidančiojo eskadrono“ traukinį.

– Į ką?

Kamelas iš juoko susiriečia.

– Tai nuostabu. Tikrai nuostabu, – sako jis, šnirpšdamas ir valydamasis akis ranka. – Vaiki, tu pataikei į cirką.

Sara Gruen, Kanadoje gimusi rašytoja, studijavo anglų literatūrą Otavoje, vėliau persikėlė į JAV ir nuo 2001 m. atsidėjo literatūrinei kūrybai. Šiuo metu autorė gyvena ekologinėje bendruomenėje netoli Čikagos drauge su vyru, trimis vaikais, keturiomis katėmis, dviem ožkom, dviem šunimis ir arkliu. Trečiasis jos romanas „Vanduo drambliams“ daugelį savaičių karaliavo 2008 m. New York Times perkamiausių knygų sąraše.

Istorija prasideda senelių namuose netoli Čikagos. Devyniasdešimtmetis vaidingas senis Džeikobas Jankovskis, negalintis susitaikyti su savo senatve ir bejėgiškumu, stebi netoliese įsikūrusio keliaujančio cirko gyvenimą. Buvusį veterinarą prisiminimai nuneša į trečiąjį XX a. dešimtmetį, didžiosios depresijos laikus. Ir į cirką.

Septyniolikmetį Džeikobą krizė užgriūva netikėtai ir negailestingai: per vieną dieną jis netenka ir tėvų, ir namų. Beveik baigtos veterinarijos studijos taip pat praranda prasmę – ir apkvaitęs iš nevilties gerų tėvų vaikas staiga šoka į riedantį traukinį. Pasirodo, jis pakliuvo į keliaujantį cirką. Cirko realybė už blizgučiais nusagstytos užuolaidos – skaudi: žavus ir nenuspėjamai žiaurus direktorius, bedarbiai, kiekviename mieste laukiantys laisvos vietelės, nebegalinčių dirbti juodadarbių mėtymas iš važiuojančio traukinio... Jaudinantis ir įtampos kupinas gyvenimas, į kurio verpetą patekęs Džeikobas iš geltonsnapio studento tampa cirko gyvūnų gydytoju, staigiai suvyriškėja (nesakysime, kokiomis aplinkybėmis) ir įsimyli. Netgi du kartus: žavią artistę cirko direktoriaus žmoną Marleną ir protingą, bet užsispyrusią dramblę Rozą. Prasideda blogiausias ir geriausias Džeikobo gyvenimo laikas...

„Vanduo drambliams“ – nuostabi istorija: pilna įtampos, patraukli, juokinga ir graudi – kaip tikrai geras pasaulinio lygio cirko vaidinimas. Šis pasakojimas pavergs netgi tuos, kurie nemėgsta cirko; juk argi visas gyvenimas nėra cirkas? Ypač visuotinės krizės laikais.