46. Alessandro Baricco „Be kraujo“

Tikrovėj viršelis sidabriškai blizga. ;)

Alessandro Baricco SENZA SANGUE
Puslapių skaičius: 96
Leidykla: Alma littera
Iš kur gavau? Iš bibliotekos


Vertinu: 2/4 (1 - nelabai patiko, nerekomenduoju, 2 - gal ir visai nieko, bet..., 3 - visai gera, nesigailiu skaičius, 4 - labai patiko ir įstrigo, visiems rekomenduoju!)


Šiandien parsinešiau iš bibliotekos, šiandien ir perskaičiau. Net valandos netrukau kol įveikiau, dar nėra taip buvę, kad knygą damusčiau vienu prisėdimu (tiksliau prigulimu). Tai va, šiojo autoriaus Jūra vandenynas man tikrai visai patiko, tai šiandien prisigrobiau jo knygų, kiek radau biblėj (dabar City laukia eilėj). Na ir po šitos bekraujės knygos, kurioje to kraujo vis dėlto buvo, mano entuziazmas truputį priblėso. Nesakau, kad buvo blogai, netgi įvertinime, va, parašyta, kad visai nieko. Bet skaitau, skaitau ir jo, jau įdomu, tada dar truputį paskaitau ir nebeįdomu, kažkokios nesąmonės. Apskritai, tai ta knygelė tokia plona, net įsijaust dorai nespėjau. Bet gi man pati ta mini istorijėlė visai patiko, protarpiais tokiais. Šiaip manau, kad iš tokios įdėjos išeitų gan neblogas detektyvas, jei jį geras rašytojas koks nulipdytų. Bet man ir tokiam stiliui visai neblogai suėjo. Ir čia buvo sakinių, kurie užkabindavo viduj kažką.

P.S. Kadangi teksto puslapį vos ne juokingai mažai, nusibodo verst puslapį kas 5s.

Anotacija: Kaip ir garsiajame „Šilke“, autorius neaprėpiamą gyvenimą sutalpino į keletą žodžių ir gestų, o herojams sukūrė kritinę situaciją, kurioje atsiskleidė jų esmė.

Naujausia vieno žymiausių šiuolaikinių italų autorių A. Baricco knyga „Be kraujo“, pasirodžiusi 2002 m., – rūsti dviveiksmė baladė su vesterno elementais. Keturi ginkluoti vyrai atvažiuoja į Mato Rucho sodybą ir žvėriškai nužudo Manuelį Roką bei jo mažametį sūnų. Gyva lieka tik Nina. Po kelių dvidešimtmečių ji susiranda vieną iš žudikų...