47. Brigitte Blobel „Įniršis“

Brigitte Blobel ROTER ZORN
versta iš vokiečių k. 
Puslapių skaičius: 221
Leidykla: Gimtasis žodis
Iš kur gavau? Iš bibliotekos.

Vertinu: 1/4 (1 - nelabai patiko, nerekomenduoju, 2 - gal ir visai nieko, bet..., 3 - visai gera, nesigailiu skaičius, 4 - labai patiko ir įstrigo, visiems rekomenduoju!)


Vajeee. Vienetas. Nemalonu rašyti vienetus, o ypač knygoms. Bet ši pati kalta - prisiprašė. 


Kaip ten kas, anotacijoj apačioje pasiskaitysit (mano nuomone ji per daug pasako ir net nevisai tai ką reikia). Aš iškart apie įspūdį. Skaičiau, skaičiau, perskaičiau daugiau nei pusę ir galvojau duosiu dvejetą aš jai. Bet pabaiga... Supykau ir kuolą parašiau. Ji buvo nuspėjama, neįdomi, per silpna kaip knygos finalui. Palyginti su kitais Maros darbeliais, tai čia ne tokia ir baisybė. Ir apskritai, užvertus paskutinį puslapį man liko begalės klausimų, tokia pabaiga absoliučiai nepatenkino.

Jei kalbėti apie pačią pykčio priepuolių kamuojamą Marą, tai ji man atrodė visiška kvailė. Susigyvenimo su herojumi lygis - 0. Man ji net labai nepatiko. Taip, jos šeima tokia, kurios niekas nenorėtų, pats jos gyvenimas gana sumautas. Bet gailesčio, kurį turėčiau jausti, jai nejaučiu. Pati per savo impulsyvumą ir mandrumą prisidirba, tegu pati ir srėbia. Dar tas "turiu būt kieta, negaliu verkt, dabar pažiūrėsiu savo lediniu žvilgsniu ir ji nuo manęs atsiknis, ak kokia aš cool, kad turiu tokį žvilgsnį, nuo kurio nupurto, neveltui taip ilgai treniravaus.." Arba kaip su tuo Tiboru susipažino! Na, žinai, kažin ar tikrovėj tobuli bernai taip krenta iš dangaus.

Parašyta tai irgi neypatingai, gan elementariai. Kartais truputį būdavo nuobodoka. Šiaip neverta ji buvo skaitymo, bet, kad jau tik dvi dienas užtrukau, tai labai nesigailiu. Kažkokia rašyta, bet nedarašyta..

Anotacija: Maros širdyje slypėjo siaubinga jėga išsiveržiantis, sunkiai tramdomas gyvis: laukinis, viską aplink save naikinantis įniršis. Ji niršo ant mamos, nuolat skendinčios depresijos liūne, ant tėvo, praradusio darbą, ją siutino bendramokslių niekšybės. Vienintelis šviesos spindulėlis niūriame jos gyvenime buvo Tiboras - mielas berniukas iš gimnazijos. Būnant su juo viskas atrodydavo kitaip, pasaulis tapdavo gražesnis. Tačiau vieną dieną Mara pamatė Tiborą su kita mergina...