42. Suzanne Collins „Bado žaidynės“

Suzanne Collins THE HUNGER GAMES
Puslapių skaičius: 351
Leidykla: Alma littera, 2010m. Vilnius
Iš kur gavau? Iš bibliotekos

Vertinu: 3/4 (1 - nelabai patiko, nerekomenduoju, 2 - gal ir visai nieko, bet..., 3 - visai gera, nesigailiu skaičius, 4 - žiauriai patiko ir įstrigo, visiems rekomenduoju!)


Baisiai populiari knyga šiuo metu, kurią visi skaito, apie kurią visi šneka ir kurios ekranizacijos visi laukia. (Beje, Lietuvos kino teatruose ji pasirodys jau greit - balandžio 6d.) "Bado žaidynių" manija jau greit bus galima prilygint "Saulėlydžio" psichozei.


Bet dabar apie knygą. Ji viena tokių, kur iš kart aišku kaip viskas pasibaigs. Net pačios knygos galima neskaityt, permeti akim anotaciją ir jau gali numanyti. Mažai kas knygoje stebino. Daugumą įvykių buvo galima nesunkiai nuspėti. Bet, vis dėl to, knyga labai įtraukia ir puslapiai kone savaime verčiasi. Nesuprantu, kas tokiose knygose, kad ir tam pačiam "Saulėlydy" tokio ypatingo, kad negali padėt į šalį, nors ir supranti, kad rašoma beveik pirmokiškai, numanomai ir paprastai. Knygos tempas, jei galima taip pasakyt, greitas, įvykių daug. Nespėji susigaudyt, o knyga jau baigėsi. Tiesiog perbėgi paviršiumi per visą istoriją. Į jausmus ar veikėjų emocinį pasaulį per daug nesigilini, jų paveikslai kaip tokio tipo knygai labai tipiški. Mane dažnai erzino Ketnė. Taip, medžioti, išgyventi, susirasti maisto moka, bet didele nuovoka nepasižymi. Nesusigaudo savo jausmuose, nors viskas taip akivaizdu! Savo noru pabučiuoja, paima už rankos, glaudžiasi, slaugo, rūpinasi, bijo netekti, bet iš to jai vistiek neaišku, kad tą vargšą berniuką myli! Tai ta pabaiga ir tokia nė šiokia nė tokia.

Skaitant kildavo klausimas, iš kur toks žmonių žiaurumas? Žudymas tapo pramoga. Mirties žaidynės kone nacionaline švente. Na, bet čia tie visi moralės ar sąžinės klausimai nelabai pritinka tokiai knygai. Ją tiesiog reikia skaityti, ne kapstyti per giliai, atsipalaiduoti ir tiek. Man po visokių S. Rushdie Gėdų, čia buvo tikra atgaiva. Tik neapsisprendžiu ar norėčiau skaityt kitas dalis. Ta Ketnė mane nervuoja. Bet filmą pažiūrėti noriu.

Anotacija: LAIMĖJIMAS ATNEŠ ŠLOVĘ IR TURTĄ.

PRALAIMĖJIMAS MIRTĮ.

BADO ŽAIDYNĖS PASIDEDA...

Ar įmanoma išgyventi laukinėje gamtoje, kai varžovai stengiasi tave nugalabyti?

Ant kadaise buvusių Šiaurės Amerikos valstijų griuvėsių įkurta Panemo valstybė, sudaryta iš dvylikos apygardų. Šalį griežtai ir negailestingai valdo Sostinė, ji verčia apygardas paklusti, kasmet reikalauja atsiųsti po vieną vaikiną ir merginą dalyvauti Bado žaidynėse, žiauriame realybės šou, kuriame kaunamasi iki mirties.

Šešiolikmetė Ketnė Everdin pasiryžta tapti paaukotąja vietoj savo dvylikametės sesutės Primos. Mergina yra užgrūdinta gyvenimo, nes po tėvo mirties jai teko išmaitinti šeimą. Ketnė - tikra kovotoja, sumani, apdairi, puiki šaulė. Šios savybės leidžia jai siekti pergalės Bado žaidynėse. Tačiau jai teks rinktis tarp noro išgyventi ir žmogiškumo, tarp pergalės ir meilės.

Garsi rašytoja Suzanne Collins „Bado žaidynėse" sulydo veiksmą ir mintį, meilę, neapykantą ir išdavystę.

Knyga sulaukė nepaprasto populiarumo (ji išversta į 32 kalbas), apdovanota daugybe premijų, pagal ją kuriamas filmas.