Iš kur gavau? Nusipirkau. (~13Lt.)
Vertinu: 4/4 (1 - nelabai patiko, nerekomenduoju, 2 - gal ir visai nieko, bet..., 3 - visai gera, nesigailiu skaičius, 4 - žiauriai patiko ir įstrigo, visiems rekomenduoju!)
Visi tik skaito, tik skaito šio autoriaus knygas, o komentaro, kuris peiktų "Kaukiantį malūnininką" dar nemačiau. O kai užtikau šią knygą prekybos centre vos už 13 lt, neatsispyriau pagundai ir nusipirkau. Ir nė kiek nesigailiu, kad turėsiu šią knygą savo asmeninėje bibliotekoje, kurioje ji jau bus antra! :)
Šiaip jau čia tikriausiai pirma knyga, kurią skaitant pavyko taip tiksliai įsivaizduoti pagrindinio veikėjo išvaizdą. Jeigu reiktų jį nupiešti, nemanau, kad būtų sunku. Na nebent vienintelė problema būtų perteikti savo vaizduotės paveikslą popieriuje. Ir šiaip, kažkodėl kilo noras man ji nupiešti, galbūt reikės savaitgalį pabandyti.
Pasakojimas tikrai įtraukiantis, prikaustė nuo pirmųjų eilučių, kas būna gan retai. Rašytojas rašo ne kažkokias mandrais sakiniais, o paprastai. Kartais šmaikščiai, kartais ironiškai ir dėl to skaityti lengva ir malonu. O istorija atrodo tokia tikroviška, atrodo, kad kažkada toks malūnininkas tikrai gyveno. Jau kaip buvo pikta ant tų kaimiečių, žiauriai. Siaurapročiai, kvailiai, nesusipratėliai. Kaip tik aš jų skaitydama nevadinau. Tik atsiranda kitoks žmogus, keistesnis, iškart reikia nusodinti, sulyginti su visais, uždusinti pilkoje minioje, o jeigu spardysies, pasedėk beprotnamy, gal apsigalvosi. Iš tikrųjų skaudi nūdienų ir visų laikų realybė. Paskaityti rekomenduočiau, gal įpūs tolerancijos kai kuriems. :)
Išradingai parašyta. Paprastai, bet ne prastai. Skaitant vietas, kuriose Gunaras būdavo su savo mylimąja, net širdis suvirpėdavo, taip mielai viskas prašyta, bet ir labai įtaigiai. Kiti veikėjai taip pat labai įdomūs, spalvingi. O dialogus skaityti buvo vienas malonumas!
P.S. Knygos viršelį tai įsimylėjau.
Anotacija: „Kaukiantis malūnininkas“ (1981) – aštuntas Paasilinnos romanas, išverstas į daugiau kaip 20 užsienio kalbų, pagal jį pastatytas to paties pavadinimo vaidybinis filmas. Pagrindinis romano veikėjas Gunaras Hutunenas – „sutrikusios motorikos, bet auksinių rankų“ keistuolis. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui jis atvyksta į kaimelį Suomijos šiaurėje, ten nusiperka ir naujam gyvenimui prikelia seniai nebenaudojamą malūną. Žemdirbystės būrelio patarėjos – mylimosios – padedamas užveisia daržovių, mala avižinius miltus, tetervino sparnu apsišluoja namus, tad, regis, gyventų kaip „normalus“ žmogus... Jei ne keistas Gunaro būdas, išskiriantis jį iš tenykščių: vis neištveria neužkaukęs – tai mėgdžiodamas laukinius gyvūnus ir linksmindamas miestelio gyventojus, tai iš vienatvės, tai sėkmę įtvirtindamas, tai negalėdamas neprisidėti prie bažnytinių giesmių...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą