80. Nick McDonell „Dvylika“

Nick McDonell TWELVE
Puslapių skaičius: 254
Leidykla: Alma littera
Iš kur gavau? Iš bibliotekos

Vertinu: 1/4 (1 - nelabai patiko, nerekomenduoju, 2 - gal ir visai nieko, bet..., 3 - visai gera, nesigailiu skaičius, 4 - labai patiko ir įstrigo, rekomenduoju!)

Kažkada, kažkur, seniai, seniai, skaičiau susižavėjusį atsiliepimą apie šią knygą. Ir tas atsiliepimas man ko gero gerokai įstrigo, nes kiekvieną kart būdama bibliotekoje pakilnodavau šią knygą ir vėl padėdavau. Taip tampėmės, tampėmės, kol galiausiai perskaičiau.

Paaugliai, pinigai, narkotikai, vakarėliai. Žodžiu, paviršutiniški dalykai. Manau jau išaugau iš tokių temų, gal prieš porą metų knygą ir būtų patikusi ar bent pakilusi iki visai nieko įvertinimo. Knygą parašė septyniolikmetis. Būčiau žinojusi, vargiai būčiau ėmusi knygą (nu ir vėl anotacijos neperskaičiau :/ ) Buvo nuobodu. Nes tiesiog nieko nevyksta! Slampinėja iš kampo į kampą tie paaugliai savo tuščiom galvom ir narkotikų alkiu. Labai daug visokių veikėjų, bet prie jų tik prisiliečiam sekundei ir vėl prie kito. Nu man tarpo jų tiesiog nesijautė jokio skirtumo, ar čia Krisas, ar Endrius, visiems jiems rūpi tik mergą į lovą pasiguldyt. Na rodosi ir buvo toks pagrindinis kaip ir veikėjas Baltasis Maikas, na bet jis man neišsiskyrė iš minios. Na gerai, čia pavaizduotas papuvęs aukštuomenės jaunimėlis, pasakysit, na bet man tiesiog.. dzin ant to. Taigi likusią pusę knygos tiesiog permečiau akimis, o ta pabaiga tai kažkaip nevykusiai prilipdyta, per staigi. Jo, autoriaus patirtis ir tampampam, bet jeigu nemoki jos įtaigiai aprašyt, tai gal ir neaprašinėk.

KNYGOS NUGARĖLĖ: Vos pasirodęs romanas „Dvylika“ sukėlė sensaciją visame pasaulyje ir patvirtino, kad septyniolikmetis jo autorius tarė įstabų ir savitą žodį naujojo tūkstantmečio literatūroje. "Autentiškas talentas! Veržlus ir įtaigus kaip Hemingvėjus! Momentinė autoriaus kartos nuotrauka! Greitas kaip vėjas, negailestingas kaip sieros rūgštis!” Tai tik keli šūksniai apie romaną, kuris sudrebino viso pasaulio literatūrinį gyvenimą.

Ramiai šiurpiame romane stebimas vienas mokyklą ką tik baigusio hipiuojančio Baltojo Maiko gyvenimo tarpsnis – savaitė nuo Kalėdų iki Naujųjų metų; jis nutarė metus praleisti, niekur nestoti ir per tą laiką šiaurrytinėje Manhatano dalyje privilegijuotose mokyklose besimokantiems bendraamžiams pardavinėti naują, visus masinantį narkotiką. Bet „Dvylika“ nėra romanas apie pereinamojo paauglių amžiaus vargus, nes tie vaikai neturėjo vaikystės: jų tėvai atostogauja Balyje arba tvarko savo verslo reikalus Briuselyje, palikę jais rūpintis pasamdytas tarnaites; tie vaikai lieka vieni namuose, vertuose daugybės milijonų dolerių, linksminasi vartodmi narkotikus, mėgaudamiesi seksu, o knygos pabaigoje – prasimanydami ir kai ką dar.