Hugh Prater NOTES TO MYSELF My Struggle to Become a PersonPuslapių skaičius: 168
Leidykla: Trigrama
Iš kur gavau? Laimėjau.
Vertinu: 1/4 (1 - nelabai patiko, nerekomenduoju, 2 - gal ir visai nieko, bet..., 3 - visai gera, nesigailiu skaičius, 4 - labai patiko ir įstrigo, visiems rekomenduoju!)
Ilgai lipau per save, kol prisiverčiau parašyti šį įrašą. Stengiaus to išvengti, tačiau šį blog'ą rašau, kad visos mano perskaitytos knygos būtų užfiksuotos, todėl neaprašiusi šios viską sugadinčiau.
Knygą laimėjau viename Aš skaitau trečiadienio konkurse. Todėl man ir nemalonu rašyti, nes turiu prisipažint, kad knyga man nepatiko. Kodėl? Pirmiausia todėl, kad beveik nesupratau, ką skaitau. Viskas kažkaip sudėtingai parašyta ar vertimas prastas, nežinau. Pats rašymo stilius taipogi, nelabai patiko. Atrodo, kad kartais akivaizdžius dalykus norėta aprašyt kažkaip labai jau mandriai.
Įžangoje man patiko ši vieta:
"Užrašai sau" iš esmės buvo šūsnisgelsvų lapų (juos vadinau dienoraščiu), kuriuose ką nors aiškindavausi, aprašydavau savo skausmus, rūpesčius ir didžiulį tiesos ilgesį. Daugelyje įrašų spėliodavau, bet, kadangi iš paskutiniųjų stengiausi būti sąžiningas, kartais atspėdavau. <..> Skaitydamas kiekvieną skirsnį, prisimenu beveik visas mintis, atėjusias į galvą rašant - ir dar vienas man įdomus dalykas - aš prisimenu, ar tada melavau tvirtindamas sau, kad nemeluoju.
Apskritai, dabar manau, kad įžanga man ir patiko labiausiai, nes truputį priminė mane ir žadėjo, kad perskaitysiu kažką, kas padės man susivokt. Dėja.
P.S. Šiuo metu išgyvenu žiaurius neskaitadienius.. :( Todėl ir su šia ilgai vargau, nors ji ir tokia mažutė.
KNYGOS NUGARĖLĖ: „Užrašai sau” — ištraukos iš dienoraščio, kuriame Hju Prateris sąžiningai aprašo savo jaunų dienų skausmus, rūpesčius ir didžiulį tiesos ilgesį.
Ko gero, vienatvė — netinkamai vartojamas
žodis. Man būti vienam reiškia būti kartu —
tai dar vienas mano susitikimas su gamta,
su būtimi, dar vienas mano savasties
susijungimas su visomis kitomis savastimis.
Vienatvė reiškia, jog mano sielos dalys
surenkamos iš naujo, jog savasties
gabalėliai, išbarstyti pykčio ir baimės,
sulipdomi, ir aš vėl galiu matyti, kad maži
dalykai yra maži, o dideli dalykai — dideli.
Jei atvirai, tai šią knygą aš gavau dovanų iš leidyklos. Perskaičiau ir man ji nepatiko. Todėl net nerašiau atsiliepimo pas save, nenorėjau blogai parašyt. Todėl ir nebuvo gaila jos skirti konkursams, galvojau, gal kitam ji patiks labiau. Bet kaip matau, mūsų nuomonės sutapo :)
AtsakytiPanaikinti