Visą laiką būnant su tais pačiais žmonėmis <..> jie ilgainiui tampa tarsi mūsų gyvenimo dalimi. O tapę mūsų gyvenimo dalimi, jie užsinori tą gyvenimą pakeisti. Mat kiekvienas tariasi tiksliai žinąs, kaip turėtų gyventi kitas. Tik nė vienas niekad nežino, kaip turėtų gyventi jis pats. (26psl)
Ogi štai: tam tikrą akimirką mes nebeįstengiame valdyti savo gyvenimo, ir nuo tada jį ima vairuoti likimas. Tai ir yra didžiausioji pasaulio apgavystė. (28psl.)
Žmonės dažnai šneka keistus dalykus. Kartais geriau būti su avimis, kurios visada nebylios ir kurių visas rūpestis - vanduo ir žolė. Ar, pagaliau, su knygomis, kurios pasakoja neįtikėtinas istorijas, bet tik tada, kai tu nori jas girdėti. O kai kalbi su žmonėmis, šie kartais nušneka taip, kad nebežinai, ką atsakyti. (30psl.)
Kiekvienas iš mūsų ankstyvoje jaunystėje žino savąją Asmeninę Legendą. Tuo gyvenimo laikotarpiu viskas aišku, viskas atrodo įmanoma, nebijome svajoti ir kalbėti apie tai, ką norėtume veikti gyvenime.Tačiau laikui bėgant atsiranda paslaptinga jėga, kuri stengiasi mums įteigti, kad jos, tos Asmeninės Legendos, įvykdyti neįmanoma. (32psl.)
O kai visos dienos tokios panašios, vadinasi, žmonės nepastebi tų gerų dalykų, kurie įvyksta jų gyvenime, saulei keliaujant dangumi iš rytų į vakarus. (38psl.)
Ir vis dėlto avys jį išmokė ne mažiau svarbaus dalyko: kad pasaulyje egzistuoja visiems suprantama kalba. Ir jis kalbėjo ja visą šį laiką, stengdamasis atgaivinti krautuvę. Tai entuziazmo kalba, kai viskas daroma su meile ir kantriai, žinant, ko nori, ir tikint, kad tai pasieksi. (75psl.)
- Blogis, - paaiškina Alchemikas, - ne tai, kas patenka žmogaus burnon. Blogis - tai, kas iš jos išeina. (132psl.)
Net jei aš kiek ir skundžiuosi, - sako širdis, - tai tik todėl, kad esu žmogaus širdis, o žmonių širdys tokios. Jos bijosi įgyvendinti didžiausias savo svajones, nes mano, kad nėra jų vertos arba, kad nesugebės jų realizuoti. Mes, širdys, stingstame vien nuo minties apie amžinai prarandamą meilę, apie galėjusias būti nuostabias, tačiau niekada nebūsiančias akimirkas, apie galėjusiu būti surastus, tačiau amžinai liksiančius palaidotus smėlyje lobius. (147psl)
- Tas, kuris gyvena savo Asmeninę Legendą, žino viską, ką turi žinoti. Tik vienas dalykas gali padaryti svajonę neįgyvendinamą: tai baimė, kad nepasiseks. (159psl.)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą