49. Alessandro Baricco „City“

Alessandro Baricco CITY
Puslapių skaičius: 280
Leidykla: Alma littera
Iš kur gavau? Iš bibliotekos

Vertinu: 3/4 (1 - nelabai patiko, nerekomenduoju, 2 - gal ir visai nieko, bet..., 3 - visai gera, nesigailiu skaičius, 4 - labai patiko ir įstrigo, visiems rekomenduoju!)

Pamačiusi lentynoje, griebiau ją ilgai nemąsčiusi. Ir visai gerai padariau. Nes pamėmus kaip vientisą knygą patiko.. Jeigu atskiras vietas, tai kartais ne, o kartais ją tiesiog dievindavau. Tik kažin, kodėl pavadinimas paliktas angliškas? :)

Sakiniai užimantys kelis puslapius, trumpi dialogai, įvairūs personažai bei daug istorijų: iš gyvenimo, iš radijo, iš vaizduotės. Gali pasirodyti kaip tikra painiava, tačiau skaityti, kaip nekeista, buvo lengva ir malonu. Pasinerti į knygą, kurioje žmonės atrodo kitokie, tačiau kartu ir kiek pernelyg panašūs į mus pačius. Kartais citata ar koks sakinys tiek sukrėsdavo arba pasirodydavo toks taiklus. Kai kurių tiesiog negalėjau neužsirašyti, kad vėliau galėčiau perskaityti vėl:

Taip dažniausiai būna, taip būna beveik visada: galų gale suprantame, kad skausmas, visasa tas skausmas buvo nereikalingas, kentėjome beprotiškai ir beprasmiškai, tai nebuvo nei teisinga, nei neteisinga, nei gražu, nei bjauru, tai buvo tik nereikalinga, galėjai pasakyti tik viena: tas skausmas buvo bergždžias. Kai pagalvoji, beprotiška, geriau negalvoti, tiek tegali - nebegalvoti, niekada, supranti? (20p.)

Viskas būtų daug paprasčiau, jei niekas tau nebūtų įkalęs tos istorijos, kad reikia kažko siekti, jei tave būtų išmokę jaustis laimingai nesijudinant iš vietos. Visos tos istorijos apie tavo kelią. Surasti savo kelią. Eiti savo keliu. O gal mes sukurti gyventi aikštėje ar miesto parke ir ten praleisti visą savo gyvenimą, gal mes esame kryžkelė, pasauliui reikia, kad mes stovėtume vietoje, būtų katastrofa, jei staiga nueitume savo keliu.. (159p.)

Kai kurie sakiniai būdavo tiesiog gražūs:

Dar buvo tamsu. Girdėjosi keisti garsai, dieną jų negirdėdavai. Tarsi jie būtų atsilikę daiktų trupiniai, kurie dabar stengėsi pasivyti pasaulį ir per pačią aušrą pasiekti planetos garsų vidurį. (158p.)

Buvo ir juokingų vietų, kuriose neištverdavau nesusijuokusi:

- Jei tokių jau turite, galite paimti keturių greičių plaukų džiovintuvą, skirtą profesionaliems kirpėjams.
- Jei kartais teiktų plauti galvas mėsainiams su sūriu ir kumpiu?
- Prašau?
- Arba išsiplauti galvą kečupu.
- Nesupratau?
- Suteikiąs plaukams blizgesio. (94p.)

(čia tik ištrauka iš ilgesnio dialogo, kuris tiesiog legendinis.)

Daug pricitavau ir manau, kad manų žodžių net nebereikia. Kartais norėdavau išsiplėšti ištisus puslapius, tokie nuostabūs jie būdavo, tačiau juk nevalia taip su knygomis elgtis.. :) Įdomu buvo skaityti Šatsi sugalvotą vesterną arba kartu su Gouldu klausytis bokso programos. Gera knyga, kitokia. Bet maksimumo neduodu, nes kartais tiesiog nesuprasdavau ką skaitau, nes kartais autorius į didelius mandrumus panirdavo.


Anotacija: Šiuolaikinio italų rašytojo, „Šilko“ romano autoriaus, naujausias romanas – kelionė po šių dienų miestą. Tai pasakojimas apie du City kvartalus, išsprūdusius iš laiko, apie jų įdomius gyventojus,savotiškus ir besiblaškančius. Kaip sakė pats rašytojas, – „šios knygos istorijos - miesto kvartalai, o personažai gatvės. Visa kita – bėgantis laikas, klajonių ilgesys ir noras viską stebėti“.