2012 m. sausio 28 d., šeštadienis

28. Graham Swift „Vandenų žemė“

Vandenų žemė : romanas / Graham Swift; iš anglų k. vertė Laimantas Jonušys. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. - 368psl. 

Vertinu: 3/4 (1 - nieko gero, nerekomenduoju, 2 - vidutiniškas skaitinys, 3 - visai gera, 4 - labai patiko ir įstrigo, rekomenduoju.)

Nepasakyčiau, kad skaitėsi lengvai.. Bet negaliu sakyti, kad buvo sunku.. Veikiau.. klampu.. Kaip Fenlando pelkynai aprašyti šioje knygoje. Skaitai ir kažkuo traukia, bet abejoji ar verta skaityt toliau, bet kažkodėl negali sustoti, taip ir atsikapstai iki paskutinio puslapio.

Savo ir netik savo, istoriją pasakoja istorijos mokytojas Tomas Krikas. Čia jis vaikas, čia paauglys, čia jau mokytojas, kuris jau eina pensijon. Įvairiausi jo gyvenimo etapai, įvykiai, nuosmukiai ir laimės persipina čia. Nors ne tik jo. Ir jo prosenelių, senelių, tėvų, pirmosios meilės, miesto, pasaulio istorijos. Vienos labai įdomios, kitos nelabai. Vienos kiek stebinančios, kitos klampios ir lėtos..

Knygoje daug klausimų. Į kai kuriuos pasakotojas neturi atsakymo. Daug vertinimų. Daug visko. Ir kažkodėl skaityti įdomu. Nors kartais skaičiau ir tiesą sakant, nesupratau ką skaičiau.. Kartais tų filosofavimų būdavo per daug. Kartais tos istorijos ir tų pasakojimų būdavo per daug. O kartais ir akys per daug lipdavo nuo ilgo skaitymo..

Knygos nugarėlė: Grahamas Swiftas (g. 1949) – garsus šiuolaikinis anglų rašytojas, septynių romanų autorius, apdovanotas ne viena literatūros premija, tarp jų prestižine Booker Prize.
Už romaną rašytojui suteiktos net keturios premijos. Šį kūrinį kritikai vertina kaip vieną iš geriausių XX a. britų romanų, jis įtrauktas į Didžiosios Britanijos mokyklų literatūros istorijos programą. Pasak literatūros tyrinėtojų, jame reiškiamos žmogžudystės, kraujomaišos, kaltės bei pamišimo temos turi folknerišką mastą. Vandenų žemė

Praskleisti tikrovės uždangą turbūt įmanoma tik pasakojant istorijas, todėl pagrindinis kūrinio herojus mokytojas Krikas, mėgindamas bent kiek suvokti istoriją, į savo pasakojimus įpina įvairiausio pobūdžio ir skirtingų žanrų tekstų: pasaką, legendą, detektyvą, psichologinę prozą. Romano pagrindas – tyrinėjimas, kaip kuriami pasakojimai, istorijos ir istorija, kaip iš jų nuaudžiamas mūsų gyvenimas, kaip istorijų pasakojimas padeda sukurti mūsų pačių tapatumą dabartyje ir praeityje. Tai puikus intelektualiosios prozos kūrinys.

„Vandenų žemė“ buvo tarsi stebuklinga sala, per naktį iškilusi iš lygios, vandeningos liūnijos, ir mes iš netikėtumo trynėme akis. Pasakojimo vieta – labai angliškas peizažas, Rytų Anglijos pelkynai, bet pasakojimo būdas artimesnis mitiniams ir podraug karštai aktualiems pasauliams: Gabrielio Garcíos Márquezo Makondui, Günterio Grasso pilkajai Baltijai bei niūriajam Gdanskui ir, atsigręžus į tolimesnius laikus, praeitimi gyvenančiai Williamo Faulknerio Joknapatofos apygardai.

Anita Desai

New York Review of Books

1992 metais knyga buvo ekranizuota. Tik patį autorių ji kažkodėl nuvylė. Na pažiūrėsim ar nuvils skaitytoją. :)

1 komentaras:

  1. Man tai viena geriausių per paskutinius du metus perskaitytų knygų. Tiesiog naujoviškas, neskaitytas požiūris, gretinčiau nebent su Nooteboom „Ritualais“ - ne tematika, bet naujumo, netikėtumo jutimu skaitant.

    AtsakytiPanaikinti