2012 m. gruodžio 12 d., trečiadienis

98. Erich Maria Remarque „Kelias atgal“

Erich Maria Remarque DER WEG ZURUCK
Puslapių skaičius: 244
Leidykla: Spindulys
Iš kur gavau? Iš močiutės lentynos
12 - oji Knygų iššūkio knyga

Šis Remarko perlas - paskutinė knyga mano 2012 - ųjų metų knygų iššūkyje. Taip jau išėjo, kad viena geriausių liko desertui.

Remarku dar neteko nusivilti. Visos iki šiol skaitytos jo knygos pakutendavo kažkurį sielos kamputį. Mažiau ar daugiau, bet visos patiko. Jos randa plyšį ir įlenda vidun. O išeina labai nenoriai.

Sakoma, kad ši knyga yra "Vakarų fronte nieko naujo" tęsinys. Su tuo galima sutikti, galima ir nesutikti. Veikėjai vis dėlto tai kiti, tačiau visa ko centre išlieka karas. O dar tiksliau, kas būna po to, kai jis baigiasi?

Pradėjau ją skaityti prieš keletą mėnesių. Suvalgius pusę knygos, ją padėjau į šalį. Atsirado kitokių skaitalų, o kadangi knyga ne iš bibliotekos, galvoju, niekur ji  nepabėgs, pabaigsiu vėliau. Manau, kad tada aš ją pastūmiau šalin todėl, kad galvoje dar buvo gajūs "Vakarų fronte nieko naujo" prisiminimai. Prisimenu, galvojau, kaip peiksiu knygą blog'e, kad nieko naujo, nusibodę, nebeįdomu. Tačiau prieš kelias dienas, kai netikėtai ją atsiverčiau vėl, nuomonė pasikeitė kardinaliai. O tada, kol nebaigiau, padėti jos nebesinorėjo.

Dar jauni vaikinai, į karą išėję iš mokyklos suolo, grįžta namo. Karas baigėsi. Tačiau ką daryti? Kur pasidėti? Kaip pamiršti? Kaip nuvyti tuos praeities vaiduoklius, kaip nematyti tave persekiojančių karo pamėklių? Nors jie dar tokie jauni, viduje jaučiasi susenę, nudevėti, pasmerkti, sugadinti, nebereikalingi. Karas juos sulaužė. Kai diena iš dienos matai akimirksniu mirštančius priešus ar net draugus, kokia prasmė belieka pačiam gyventi?




Tikriausiai dar neteko skaityti knygos, kuri taip ryškiai perteiktų tą dvasinę kančią, tą skausmą ir nežinomybę. Tą baimę mylėti, baimę būti mylimam, baimę gyventi. Tačiau tuo pačiu, žmogiškos šilumos poreikį ir giliai širdyje rusenančią viltį.

Norėjosi išsirašyti kelias citatas, tačiau jeigu būčiau pradėjusi, galo būtų nesimatę. Nes kiekviename puslapyje gali atrasti kokią nors mintį, kuri užgniauš kvapą ar tiesiog privers susimąstyti. Skaitai ir galvoji, kodėl žmonės būna tokie akli, tokie kvaili. Tačiau kita vertus, ir kiek vis dėlto daug žmogus gali iškęsti..

Niekas kitas nemoka taip puikiai sudirbti karo, kaip Remarkas.

Puiki knyga! Rekomenduoju.

2 komentarai:

  1. Reikės paskaityti, aprašymas nuteikė, kad tai įdomi knyga.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Mano manymu, ši knyga nėra geresnė už romaną "Vakarų fronte nieko naujo", tačiau mažai kuo jam nusileidžia. :)

    AtsakytiPanaikinti