Originalus pavadinimas: LA CASA DE LOS ESPIRITUS
Dvasių namai: romanas / Isabel Allende; iš ispanų kalbos vertė Evelina Gužauskytė. - Vilnius: Alma littera, 2003. - 406psl. - (XXa. aukso fondas)
Vakar kai baigiau skaityti šią knygą, net šiek tiek gaila buvo. Tikriausiai daugeliui būna, kad taip susigyvena su knygos veikėjais bei jų istorija, kad kuomet tenka su jais išsiskirti, lieka kažkokia tuštuma. Taip atsitiko man.
Iš pradžių skaityti buvo sunku. Nes dialogų čia labai mažai, o pastraipos kartais užima visą puslapį ar net daugiau. Taip, rodos, ir kankinausi pirmus šimtą puslapių.
Sprendžiant iš knygos pavadinimo, tikėjausi kažko mistiško, nepaaiškinamo, gal net šiurpinančio. Dvasių namai čia turi kiek kitokią prasmę ir deja, ne jie čia yra patys svarbiausi. (o norėjau)
Knygoje sutelpa beveik visas keturių šeimos kartų gyvenimas. Jų džiaugsmai ir rūpesčiai, didelės ir mažos tragedijos. Žodžiu, tikra melodrama. Ir tikrai atrodo, kad perskaičiau kažką „didžiulio“. Tas jų gyvenimas vaizduojamas be jokių pagražinimų, kartais sukrečiančiai realus, kartais žiaurus, kartais nesuprantamas. Žinoma, man, kaip visai kitokio mentaliteto žmogui, kartais būdavo keista skaityti apie karštą pietietišką veikėjų būdą, o kartais jų veiksmai pasirodydavo kvaili ir neapgalvoti, tačiau juk žmonės ten visai kitokie..
Šalia šeimos gyvenimo visą laiką sklando ir revoliucijos dvasia. Iš kitur atkeliaujančių naujovių nesustabdysi, taigi jos skverbėsi ir į tuos kraštus. Buvo tokie, kurių tų naujovių troško ir jas priėmė, bet kai kurie norėjo tam betkokiu būdu užkirsti kelią ir palikti viską taip kaip yra. Todėl šalyje prasideda sukilimas ir kitokios baisybės. Žinoma jos labai skaudžiai paliečia ir knygos veikėjus.
Ši knyga man paliko įspūdį, manau, kad ji man įstrigs atmintin ir rekomenduoju. Manau perskaityti ją tikrai verta.
Knygos nugarėlė: Žymios Čilės rašytojos pirmasis (ir iškiliausias) romanas „Dvasių namai“ - jaudinanti ir sykiu nuostabiai sąmojinga šeimos saga, pasakojanti apie išdidžius, aistringus vyrus ir moteris, gyvenančiais neramiai laikais neramioje šalyje. Kaip ir gyvenime, romane susipynė juokas ir ašaros.
Jeigu esi skaičiusi daugiau Allende knygų, turėjai pastebėti, kad jose motyvai, net įpinamos į pasakojimą istorijos (revoliucija, Čilė, seneliai...) kartojasi.
AtsakytiPanaikintiMan, perskaičiusiai bent keturias jos knygas, tai jau nebepatinka. Net žinant, kad didelę to dalį ji išgyveno pati ar jos giminaičiai...
Pirmieji keliasdešimt (berods) šios knygos puslapių man kaip tik patiko labiausiai, net kažkokias citatas norėjau išsirinkti;) Įdomu ir įtraukia, o paskui :|
o man kaip tik, pirmieji puslapiai buvo tokie wehh. reikėjo įsivažiuot. :) beje, nieko daugiau iš Allende's nesu skaičiusi..
AtsakytiPanaikinti