24. Alessandro Baricco „Jūra vandenynas“

Originalus pavadinimas: OCEANO MARE
Puslapių skaičius: 231
Leidykla: Tyto Alba, 2001m.
Perskaičiau per: 2d.

Net nežinau nuo ko pradėti.. Kokiais žodžiais aprašyti tai, kas dabar malasi galvoje. Jei bandyčiau atrasti žodžius su kuriais man asocijuojasi ši knyga tai tikriausiai būtų žinoma jūra, ramybė, savęs paieškos, stebuklai ir panašūs dalykai.. Knyga man patiko, patiko jūros aukštinimas, palyginimai, jos apibūdinimai, apskritai ji man patiko savo lengvumu.. Ypatingai įstrigo dailininkas bandantis nutapyti jūra jūra..

Ją perskaičius viskas atrodo tiesiog paprasčiau negu yra.. Net nežinau kodėl..
Veikėjai nebuvo pernelyg nuostabūs ir originalūs, jų istorijos ir "sugrįžimas" taip  pat.. Tačiau visas pasakojimo būdas neįprastas ir ...raminantis.

Knygos nugarėlė: Yra knygų, kurios pakeičia tavo gyvenimą. Ne todėl, kad pasuki kitu gyvenimo keliu (aplink tas pats gamtovaizdis ir ta pati žemė po kojom), bet kad perskaičius jas tas pats tavo kelias atrodo kitoks. Gal taip atsitiks ir romano “Jūra vandenynas” skaitytojams.

“Almajerio” užeiga. Priešais ją plyti jūra. Amžina jūra – audrojanti, gydanti, žudanti. Pasakojanti istorijas. Dailininkas, sūriu jūros vandeniu tapantis baltas drobes. Įsimylėjęs mokslininkas, niekaip negalintis užbaigti ribų enciklopedijos. Nuostabaus grožio moteris, serganti neištikimybe. Tėvas Pliušas su savo maldomis. Elievina, trapi mergaitė, vieną naktį be jokios baimės tampanti moterimi, ir vyras, perplaukęs visus vandenynus, kurio akys lyg medžioklėn išėjusio žvėries...

Šis romanas – meilės ir keršto, vienatvės ir vilties istorijos. Šimtai būdų gyventi ir mirti. Klausydamasis tų istorijų, nuolat girdi jūros ošimą.