Ši knyga ne vienerius metus buvo laikoma pavojinga ir nepageidaujama knyga, o filmas - draudžiamas rodyti Didžiojoje Britanijoje iki pat šių dienų.
Nuomonė. Nežinau, net nuo ko pradėti. Pasiėmiau šią knygą vien dėl to, kad sudomino pavadinimas, be to buvau girdėjusi apie filmą "Clockwork orange", bei įvairiausių su šiuo filmu susijusių nuomonių. Gal pasirodysiu keista, bet man patinka tokios žiaurios knygos. Jos labiau mane paveikia. Ši ne išimtis.
Nors smurto šioje knygoje tikrai daug ir tikrai žiauraus, knyga nėra vien apie tai.
Iš pradžių buvo labai keista skaityti labai keistai parašytas veikėjo mintis. Jo kalba buvo sudaryta iš pusiau rusiškų, pusiau angliškų žodžių, pvz.: "Tada įsiutau kaip bezumny ir pareiškiau, kad nė dienos - tfu, nė nočy daugiau nemiegosiu toje kameroje, jei kalėjimo vadovybė ir toliau leis visokiems voniučy iškrypusiems prestupniki kėsintis į mano plot, kai miegu ir pats negaliu apsisaugoti." Iš pradžių buvo labai keista skaityti, netgi truputį tai erzino. Knyga pasakojama pirmu asmeniu ir kone ji visa parašyta tokia kalba. Vis dėl to mano rusų kalbos žinios nėra tokios geros, kad suprasčiau kiekvieną žodį, bet vėliau ir nežinodama kai kurių žodžių suprasdavau. Tačiau įpusėjus pusę knygos (gal kiek mažiau) ta Alekso kalba nebetrugdė, kaip tik, ji atrodė neatskiriama nuo jo ir labai tinkanti jo veikėjui.
Kitas dalykas, knygoje neįmanoma suprasti laiko datos ir vietos. iš kai kurių įstaigų ar gatvių pavadinimų galima pagalvoti, kad veiksmas vyksta Rusijoje iš kitų - kad Amerikoje. Knygos įvade skaičiau, kad taip autorius norėjo sukurti knygą nepavaldžią laikui. (Dėl tos pačios priežasties sukūrė ir vadinamąją nadsaty - Alekso kalba ir dviejų kalbų žodžių.)
Iš pradžių pagrindinis veikėjas man kėlė tik neigiamus jausmus. Nusikaltimai, kuriuos jis darydavo su savo bratva, budavo tiesiog gyvuliški ir žiaurūs. Aš tiesiog nesupratau, kam taip baisiai elgtis? Be to, tokiam žmogui kaip jis, rodos ir nederėjo pomėgis klausytis klasikinės muzikos, Betchoveno, Mocarto ir t.t. Tai buvo tikrai įdomus ir netikėtas požymis.
Man patiko tas knygos ironiškumas, kartais Alekso kalbos šmaikštumas. Tačiau pabaiga pasirodė kiek... silpna (?), lyg ir gėris nugalėjo blogį, blogiukas suaugo, bet gal ir kažko trūko, bet gal ir ne?
Vis dėl to ši knyga man įstrigo. Ji kažkuo patraukė, jos mintis, visas tas jos keistumas.
Vertinimas: 4/4
Kaip jau minėjau anksčiau, 1971 metais S. Kubrikas pagal šią knygą pastatė filmą "Clockwork Orange", jaunimas abipus Atlanto tarsi pamišo: apsirengęs pagal rafinuota herojų madą, prabilo keista, negirdėta - nadsaty - kalba ir pradėjo klausytis klasikinės muzikos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą