53. Ignas Šeinius „Kuprelis“

Ignas Šeinius KUPRELIS
Puslapių skaičius: 122
Leidykla: Žaltvykslė
Iš kur gavau? Iš mokyklos bibliotekos

Vertinu: 3 su -/4 (1 - nelabai patiko, nerekomenduoju, 2 - gal ir visai nieko, bet..., 3 - visai gera, nesigailiu skaičius, 4 - labai patiko ir įstrigo, visiems rekomenduoju!)

Nežinau, kodėl tos mokyklinės literatūros taip nesinori skaityt.. Nors puslapių ne tiek ir daug, skaičiau gan ilgai.

Istorija apie meilę. Nelaimingą meilę. Vos ne tragišką. Bandau suprasti, koks jos moralas. Jeigu esi negražus, būsi vienas? Niekas tavęs nemylės? O jei ir mylės, tai vistiek paliks? Nesuprantu, kodėl Gundė taip pasielgė.. Žadėjo, žadėjo, o tada šast ir dingo. Neatlaikė tėvų spaudimo? Išsigando? Dingo meilė? Žodžiu, skaičiau ir Kuprelio buvo gaila, o ant Gundės buvo pikta. Ir ne tik ant jos, apskritai ant visų, kuriem Olesio kupra buvo kažkokia baisybė.

Taigi, atmetus tą nenusisekusią meilės istoriją, pasirodo, kad Kuprelio būta visai ne kvailo. Jo mintys būdavo visai protingos bei įdomios, gan modernios, kaip tokį metą. Pati jo asmenybė gana spalvinga, todėl dar ir dėl tokio jo likimo buvo labai gaila.

Šiame "Mokinio skaitinių" leidinyje spausdinamas Igno Šeiniaus inpresionistinis romanas "Kuprelis", parašytas XX a. pradžioje.