2012 m. vasario 23 d., ketvirtadienis

35. Michael Cunningham „Dienų pavyzdžiai“

Mivhael Cunningham SPECIMEN DAYS
iš anglų k. vertė Aurelija Jucytė
Vilnius: Alma littera, 2007
384psl.
iš bibliotekos.

Vertinu: 1/4 (1 - nelabai patiko, nerekomenduoju, 2 - gal ir visai nieko, bet..., 3 - visai gera, nesigailiu skaičius, 4 - žiauriai patiko ir įstrigo, visiems rekomenduoju!)


Pirma „nevykėlė“ knyga šiais metais. Nu nepatiko. Anotacijoje apibūdinama kaip „...giliai į atmintį įstringanti odė gyvenimui...“, bet man tai ji visai neįstrigo. 

Knyga sudaro trys dalys: Mechanizmo gelmėse, Vaikų kryžiaus žygis ir Beveik grožis. Dvi įveikiau visiškai, o trečią tik pusiau, nes galiausiai nutariau, kad neverta toliau kankintis. Tiesiog neįdomu, veikėjai kažkokie irgi neįdomūs, net nervinantys, jų poelgiai kvaili, nelogiški ir išvis. Nesakau, kad visada turi būti tik logiški dalykai, bet jie turi būti kažkaip patraukliai perteikti. O dabar perskaičiau ir nesupratau ką.

Šis autorius yra parašęs knygą „Tos valandos“, kurią aš norėjau perskaityti, bet dabar tai šiek tiek atgrasė.. Bet vėliau, gal kai kiek primiršiu šią ir pabandysiu.

Anotacija: Naujajame romane, parašytame po „Tų valandų“, Michaelas Cunninghamas vėl mums siūlo elegantišką pasakojimų triptiką apie personažų, gyvenančių skirtingais laikais, pasirodančių skirtingais pavidalais, trijulę: paauglį berniuką, vyrą ir moterį.

Pirmoji romano dalis, pavadinta „Mechanizmo gelmėse“ – niaurus pasakojimas, kurio veiksmas vyksta pačiame Pramoninės revoliucijos įkarštyje, kai žmonės susiduria su jiems iki tol nepažįstama naujojo, mechanizuoto amžiaus realybe. „Vaikų Kryžiaus Žygis“ perkelia į dvidešimt pirmojo amžiaus pradžią; parašytas juodojo trilerio dvasia, veda skaitytoją teroristų grupuotės, sprogdinančios bombas įvairiose, iš pažiūros – visai atsitiktinai pasirinktose miesto vietose, pėdsakais. Trečiojoje dalyje „Beveik grožis“ nusikeliame į ateitį, į Niujorką po šimto penkiasdešimties metų, ir išvystame miestą, kuriame knibždėte knibžda pabėgėlių iš kitos planetos – pirmosios, kurią aptiko žmonės.

Visus tris tarpusavyje susijusius, į visumą susiliejančius epizodus lydi pranašinga Walto Whitmano figūra – poeto, kuris žadėjo savo skaitytojams: „Nėra naudinga nei vieta, nei laikas... Aš su jumis ir aš žinau, kaip yra“.

„Dienų pavyzdžiai“ – žanro ribas peržengianti knyga, giliai į atmintį įstringanti odė gyvenimui didžiausiame Amerikos mieste, apmąstymai apie Amerikos likimą. Tai gražus ir kupinas išminties kūrinys, kurį parašė vienas originaliausių ir drąsiausių šių laikų rašytojų.

1 komentaras:

  1. skaičiau, man patiko. man kaip tik tas nelogiškumas, balansavimas tarp realybės ir nerealaus pasaulio labiausiai ir krito į akį. tik trečia dalis silpniausia ir man buvo mažiausiai įdomi.

    AtsakytiPanaikinti