2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis

Vincas Mykolaitis Putinas "Margi sakalai"

Labai gražus eilėraštis: 


Lydėdami gęstančią žarą vėlai
Pakilo į dangų margi sakalai.
Paniekinę žemės vylingus sapnus,
Padangėje ištiesė savo sparnus.
Ir tarė margieji: negrįšim į žemę,
Kol josios kalnai ir pakalnės apteme.
Sapnai ir šešeliai padangėse mums
Šviesiųjų į saulę kelių nebedrums.
Mes skaisčiąją aušrą dangum pasiviję,
Iš josios vainiko nuskinsim leliją -
Ir miegančios žemės laukus ir uolynus
Paversim į žėrinčius saulės gėlynus.
Ir tarė, suplojo iš naujo sparnais,
Tolyn ir aukštyn, koliai kraujas užkais
Pavytosios saulės ieškota liepsna,
Ir žemei užgims pranašauta diena.
Bet štai rytuose jau nuraudo dangus,
Jau nušvietė saulė uolas ir laukus,
Tačiau iš dangaus nei anksti, nei vėlai
Negrįžo į žemę margi sakalai.

1922

1 komentaras:

  1. Keistai užklydau į šį blog'ą ir prieš akis šis eilėraštis... kuris sudrumstė ramų vandenį viduje ir iškėlė viską, kad gulėjo dugne, į paviršių, visus su tuo susijusius prisiminimus... Nežinau ar jis gražus, bet kad prasmingas tikrai :) Prisiminiau mokyklos laikus....

    AtsakytiPanaikinti