Iš vokiečių k. vertė OSVALDAS ALEKSA
Leidykla: Spindulys, 1992
Knyga iš močiutės lentynos.
Jau trečia knyga iš knygų iššūkio. Jeigu taip ir toliau, sąrašą baigsiu nė metams neprabėgus (tfu, tfu, tfu).
Bandžiau skaityt Remarką ir anksčiau. Tai buvo „Vakarų fronte nieko naujo“. Skaičiau ją per kompą, t.y. pdf formatu. Buvo nepatogu ir akių nenorėjau dar daugiau gadint, tad nebaigiau (nors buvo tikrai įdomu). Dabar vis žvalgausi tos knygelės bibliotekoje, o kaip nėra, taip nėra.
Bet, jau tikriausiai laikas prisiminti šią knygą. Nugeltę lapai, kai kur nublukusios raidės, senas kvapas. Štai tokią aš ją skaičiau, ištrauktą iš močiutės lentynų (beje, ten nemažai Remarko knygų pastebėjau). Kažkaip tik šiais metais pradėjau jose kapstytis, pasirodo, kad ten nemažai gėrio. Beveik pusė knygų iššūkio iš ten. Bet vėl aš kalbu ne tą ka reikia. (!)
Visai nebloga knyga. Skaičiau su malonumu, netrukdė nei smulkus šriftas, nei nušiurę lapai. Buvo maždaug taip: „Dar skyrių vieną perskaitysiu ir viskas!“ Bet po to žiūrėk dar vienas ir dar. Nors šiaip jie nėra trumpi. Knygoje vienas žmogus kitam pasakoja savo istoriją, sedėdamas smuklėjė, vieną naktį Lisabonoje. Karas, slapstymasis, baimė, emigracija, ilgesys, skausmas, nežinomybė, meilė, neapykanta, išdavystės. Dar ir daugiau temų galima prigalvoti šiai knygai. Bent jau aš skaitydama išgyvenau panašius į kai kuriuos išvardintus jausmus. Ir nors ta meilės istorija ir pakankamai tragiška, ji kiek kitokia, nors iš tikrųjų tai kartais atrodo iki skausmo kasdieniška ir jai reikia ištverti daug likimo siųstų išbandymų.
Anotacija: Žymus vokiečių rašytojas E. M. Remarkas (1898-1970) romane pasakoja apie vokiečių antifašistų gyvenimą, atėjus į valdžią Hitleriui. Šie žmonės turėjo palikti savo šalį. Emigrantų prieglobsčiu tapo Portugalija, kurioje jie skurdo, neturėdami teisės dirbti. Šiurpių istorinių įvykių fone rašytojas parodo pasiaukojamą dviejų žmonių meilę.
Autorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikinti