2012 m. lapkričio 17 d., šeštadienis

95. Steve Hamilton „Spynų meistras“

Steve Hamilton THE LOCK ARTIST
Puslapių skaičius: 368
Leidykla: Metodika
Iš kur gavau? Močiutė paskolino.

Dar viena knyga su puikia, originalia, negirdėta idėja, tačiau ne tokiu girtinu išpildymu. Dar viena knyga, kuri skaitosi per greit. Dar viena knyga, su kiekvienu puslapiu vis labiau nusivažiuojanti.

Maiklas, patyręs vaikystėje kažkokią baisią psichinę traumą (kas tampa viena didžiausių knygos intrigų), visai nekalba, iš jo neišpeši žodžio jokiomis priemonėmis. Ne gana to, jis dar ir apsigimęs sudėtingiausių spynų atrakinimo meistras, bet talentingas dailininkas. Tačiau savo neeilinius sugebėjimus jis panaudoja ne geriems tikslams, o susidėdamas su nusikaltėlių grupuotėmis ir padėdamas jiems apiplėšti turtuolių namus, o tiksliau - atrakinti tų turtuolių seifus.

Didžiausias mano priekaištas yra pagrindinio veikėjo, Maiklo asmenybė, kuri pasirodė pernelyg stereotipiška, galbūt neatskleista, kažkiek nereali. Jis nekalba, tačiau kuo toliau, tuo labiau tai telieka tik nežymus faktas, kadangi atrodo, kad šis sutrikimas jam nekelia jokių sunkumų. Tai net kažkaip darosi kvaila, nes skaitant jo monologus, atrodo, kad jis gan drąsus ir pasitikintis savimi, sugeba net susirasti mergina, eiti į pasimatymus, kalti pinigus, keliauti po šalį skersai išilgai, įsivelti į pačias netikėčiausias situacijas. Taigi, apart to, kad jis nebylys, neaptikau jokių įdomesnių asmenybės sutrikimų, nieko pikantiškesnio, nieko, kuo jis žavėtų, jokios kančios ir beveik jokio susikaustymo.

Šiaip neturiu ką daugiau pasakyti apie šią knygą. Perskaičius apie pusę darosi kiek nuobodu. Per daug užsiciklinta į kai kuriuos dalykus. Jeigu yra meilės tai ji bus nežemiška, nuostabi ir iš pirmo žvilgsnio. Taip pat erzina, kai kiekvienam atsieit ypatingesniam žmogui prilipdomas dailininko talentas. Jeigu jau taip, tai kiekvieną savo emociją ar veiksmą jis būtinai nupieš ir tampysis su savimi.

Apskritai knyga nebuvo jau labai bloga. Iš pradžių buvo tikrai užkabinusi, na o vėliau... Skamba ir atrodo įdomiai, tačiau yra pernelyg vidutiniška. Na, jeigu jau aš skaitydama imdavau manyti, kad kai kurias vietas parašyčiau visai kitaip, tai jau tikrai kažkas ne taip. Nes juk aš tai ne rašytoja. :))




2012 m. lapkričio 10 d., šeštadienis

94. Jack Kerouac „Kelyje“

Jack Kerouac ON THE ROAD
Puslapių skaičius: 246
Leidykla: Šviesa
Iš kur gavau? Iš bibliotekos
11 - oji 2012m. knygų iššūkio knyga.

Ką tik išgyvenau dar vieną skaitymo krizę. Ir ši knyga tapo tos krizės auka. Bet vis dėl to susiėmiau, nes kaltės jausmas, kiek galėjau perskaityti per tas tinginio dienas, visai baigė mane suėsti. :) Kelyje yra tikriausiai pats garsiausias Keruako romanas, prie jo taip pat neretai teko matyta lipdomą knygos keičiančios gyvenimus etiketę. O tai ir traukia, bet tuo pačiu ir kažkiek atstumia.

Trumpai apibūdinant, pasakyčiau, kad ši knyga yra apie kelią. Apie jo trauką, magiją. Grupelė draugų negali nusėdėti vienoje vietoje, ypač neramios sielos Dinas ir nuolat kažko ieškantis Selas. Jie vis nori sėsti į mašiną ir keliauti tol, kol tas kelias pasibaigs. Ir nuves juos ten, kur lauks kažkas kas išpildys jų vidinius lūkesčius.
Toks mano apibūdinimas gali pasirodyti, kiek per romantiškas, ypač tiems, kurie skaitė šią knygą, nes atrodo, kad visi knygos įvykiai  tėra kelias-lėbavimai-kelias-lėbavimai ir t.t. Palikti vaikai, po žmoną kiekvienam mieste, atsitiktiniai darbai, vagystės. Jokios atsakomybės. Knygos veikėjai nėra geri berniukai, jie nerodo gero pavyzdžio. Bet vis dėlto knyga manyje kažką pažadino ir kažkuo užkabino.

Skaitydama aš jaučiau tą jaudinantį nežinomybės ir laisvės jausmą. Įsivaizdavau ir save toje mašinoje, važiuojančią pasitikti savo svajonių miesto, kuris galbūt toks visai nėra. Mane žavėjo veikėjų spontaniškumas, drąsa. Aišku, kokia ieškojimų kelionė be paklydimų: nusigėrimų, atsitiktinių meilės nuotykių ir slapstymosi nuo policijos. Bet tikriausiai be to knyga prarastų mažiausiai pusę savo žavesio.

Vietomis knyga atrodė pernelyg ištęsta. Atrodo nieko naujo jau ir nebe įvyksta, mintys kartojasi, darosi nuobodoka. Taip pat, kokia seno leidimo knyga be juoką keliančio vertimo? (policininkas - faraonas, pakeleivingų mašinų stabdymas / tranzavimas - balsavimas ir pan. )

Džiaugiuosi perskaičiusi šią knygą. Nesitikėjau, kad taip patiks. Praėjo jau dvi dienos nuo jos perskaitymo, o aš dar atsimenu detales. Tai jau šis tas!